Susipažinkite su dailės terapija

Tai kūrybinga, o kartais tik procesiška ir besikartojanti veikla. Aš vedu dailius užsiėmimus ne tokiem dailiem pacientam. Visi sužaloti savaip. Kodėl būtent dailė gydo? Aš pati ilgus metus dirbau galerijos kuratore, bendravau su menininkais ir visokio plauko intelektualais. Tačiau po sunkios gyvenimo ir sielos nusprendžiau gydytis išgydydama kitus. Nuo šiol pažinau save ir kitus per meną, nes mano sielos draugas pamilo mane per meną. Kai netekau vienintelio sielos vedlio, nusprendžiau kitus terapiškai lydėti į išgijimą. Neturėjau laiko gedėti ir gėdytis savo traumomis. Nuo šiol mano tikslas per dailę pamilti gyvenimą ir išgelbėti bent vieną gyvybę.

Dailės terapija buvo skirta visiems traumuotiems, sužalotiems ir kelio ieškantiems. Palikusi kuratorės darbą jaunom ir perspektyvioms studentėms, išėjau į dykumą. Toje dykumoje ilgai ieškojau savasties ir ryžto sugrįžti į gyvenimai. Kelyje sutikti mažieji princai ir princesės rodė man kelią. Taip pamažu atėjau į vietinę psichologijos ir meno terapijos kliniką. Kaip profesionali menotyrininkė ir menininkė ieškojau būdų, formų ir potepių, kuriais pasiekčiau sužalotų asmenybių sielas. Kodėl dailė? Kodėl menas? Kodėl aš pati? Dažnai dvejojau savo galimybėmis. Juk pati buvai suskaldyta po asmeninių traumų. Ilgą laiką negalėjau pažvelgti į save veidrodyje ir į paveikslus. Buvau visai išblukusi. Tačiau šioje klinikoje atradau menišką ryšį.

Meniškoji, kūrybiškoji ir gydanti dailės terapija

Meniškoji, kūrybiškoji ir gydanti dailės terapija sugražino mane į gyvenimą, o aš sugrąžina kitus. Taip mes vieni kitiems padėjom eiti ir beveik skristi. Juk menas, tai skraidymas tarp skirtingų materijų. Todėl mes skraidėm tarp meno epochų, drobių, akrilo ir paties gyvenimo. Niekados nepagalvojau, kad savo kuratorės profesiją iškeisiu į menišką terapiją. Ir štai, diena iš dienos bendrauju su psichologiškai sergančiais ir fiziškai sužalotais pacientais. Jaučiuosi kaip niekad reikalinga. Aš žinau, kad menas gali išgelbėti pasaulį. Galbūt poetai buvo tikri, menas yra tai kas verčia žmones išlipti iš lovos ir judėti. Galbūt ne menas, bet pats kūrybos ir suvokimo procesas. Kasdien mes susijungiam su menininkais ir jų idėjomis. Praėjusių amžių dailininkai vis dar gyvi.

Aš pati vis dar gyva, nes dailės terapija verčia mane keltis iš lovos. Žinau, kad kabinete lauks manęs grupė sergančių ir besitikinčių pasveikti.Atsinešus į kabinetą seną projektorių ir rodau dailės istoriją įamžintą senuose celiulioiduose. Sukasi ir keičiasi pasaulis. Meno formos ir epochos visiškai evoliucionavo. Nors tradicinės meno formos dar egzistuoja, postmoderni ir šiuolaikinė filosofija verčia mus filosofuoti, analizuoti ir kurti naujas meno teorijas. Vis tik terapijoje gydomi pacientai nesivadovauja teorijomis, jie gyvenimo ir meno praktikai. Nežinau kiek tikrų talentų tarp jų yra, nes dailė ir kūryba jiems tik gijimo forma.

Patiko? Pasidalink

Ar spyruokliniai čiužiniai garantuoja gerą miego kokybę?

Miegamajame svarbiausia lova, o geros lovos ženklas, geras čiužinys. Lovas ir čiužinius mes renkamės vadovaudamiesi visuotinai priimtais kokybės kriterijais, bet dažniau pasikliaujam intuicija ir asmeniniais minkštumo ar kietumo poreikiais. Visi turim skirtingus norus ir dar skirtingesnes galimybes. Jeigu lovos rėmą ir patalus bandom priderinti prie kambario interjero, tai pati pagrindą- čiužinį bandom atitaikyti pagal savo anatominius poreikius. Rinkdamiesi naują čiužinį mažiau galvokit apie interjero koncepciją, geriau išbandykite čiužinio patogumą.

Spyruokliniai čiužiniai, vienokios ar kitokios sistemos, žinomi jau nuo seno. Žinoma anksčiau spyruoklių čiužiniuose buvo naudojami tik šiaudai ar žąsies plunksnos, tačiau šiandien technologijos ištobulėjo. Mūsų poilsiui reikia 100 procentų kokybės. Jei vis tik jus labiau domina bendras miegamojo interjeras, kokių taisyklių turėtumėt laikytis?

Venkite perkrautų kambarių, nereikalingų daiktų

Venkite perkrautų kambarių, nereikalingų daiktų. Miegamasis skirtas poilsiui, o ne sandėliavimui. Jums tereikia geros lovos ir dar geresnio čiužinio. Kalbant apie patį lovos rėmą, nereikia pamiršti jo tvirtumo, stabilumo ir žinoma ilgaamžiškumo. Medžio masyvo baldai žymiai patikimesni. Jei lovos rėmas geras, jį papildyti gali tik dar geresnis čiužinys. Nors visi kalba apie visko elastinės medžiagos privalumus, savų pranašumų turi ir spyruokliniai čiužiniai. Jie gaminami iš kelių sistemų: sujungtų ištisinių spyruoklių (Bonnel) arba kišeninių (Pocket). Kad ir kurią sistemą pasirinksite, ryte pabusit visiškai pailsėję.

Rinkitės tik natūralios sudėties čiužinius, kad jūsų nekankintų alergijos, o čiužinio viduje nesikauptų dulkių erkutės. Tik pasirinkę tinkamą čiužinį visiškai atsipalaiduosit. Ortopediniai čiužiniai populiarūs, tačiau nenuvertinkite ir spyruoklinių. Tai laiko patikrinta miego sistema. Jie žymiai pralaidesni orui ir drėgmei. Taigi jei gausiai prakaituojat, tokie čiužiniai jums bus tik į naudą. Vis tik neapsigaukite reklamomis, kuriose visi čiužiniai vadinami ortopediniais, tokį vardą gali gauti tik specifinės sudėties ir funkcijų čiužiniai.

Bet kodėl spyruoklės? Ar jos jau neatgyveno ir neužsitarnavo savo pensijos? Iš šios miego sistemos kažką dar galima išspausti. Ergonomiškam ir sveikam miegui tinka net ir spyruokliniai čiužinukai. Jei tik jie pakankamai nauji ir kokybiškai sudėti. Kiekvienas miegantysis randa idealią pozą, kaip ir idealų čiužinį. Gyvam organizmui reikia kokybiškų regeneracijos sąlygų. Taigi čiužinys viena iš sudedamųjų dalių, kuri patenkina miegančiųjų poreikius. Girdėjot pasakymą, jog iš lovos išlipai ne ta koja, o tiesa tokia, kad išlipai ne iš tos lovos.

Patiko? Pasidalink

TULPIŲ BOTANINĖ- MORFOLOGINĖ APŽVALGA IR BIOLOGINIAI YPATUMAI

Svogūnas

 Tai vegetatyvinio daugi­nimosi, atsinaujinimo ir maisto medžia­gų kaupimo organas, sudarytas iš paki­tusio stiebo — svogūno dugnelio ir pa­kitusių lapų — dengiamojo bei maitina­mųjų lukštų. Svogūne pakanka maisto medžiagų antgžeminėms augalo dalims bei naujiems dukteriniams svogūnams  išauginti.
Pagrindinis augalo gyvybinių pradų nešėjas yra svogūno dugnelis. Dengia­masis lukštas saugo svogūną nuo karš­Cių, temperatūros svyravimo, perdžiū­vimo, ligųr kenkėjų ir nepalankių po­veikių. Maitinamuosiuose lukštuose esančių maisto medžiagų pakanka nor­maliai antžeminei daliai ir, geriausiu atveju, tokiai pačiai, kaip motininio svogūno, dukterinių svogūng masei išauginti.

Svogūno forma (ištisęs, pailgai ap­valus, ropiškas), spalva ir dydis būdin­gi atskiroms tulpių rūšims arba rūšių grupėms. Kai kurių veislių svogūnai taip pat skiriasi forma ir spalva, tačiau šie požymiai dar labiau priklauso nuo motininio svogūno, klimato meteoro­loginių, agrotechninių sąlygų ir svo­gūno sunokimo laipsnio.

Tulpių svogūnų kloną sudaro labai nevienodos masės ir formos svogūnai. Žydintis augalas išauga iš ne mažiau kaip 3 maitinamuosius lukštus turinčio svogūno, kurio masė 5–8 g, o vegeta­tyvinės reprodukcijos pradus turi kiek­vienas normaliai išsivystęs svogūnas nepriklausomai nuo jo rnasės ir formos. Genetiškai jaunesnių klonų svogūnas, pasiekęs generatyvinę brandą, būna sunkesnis, apvalesnis, pakaitinio svo­gūno viena pusė plokščia, nes jis išsi­vysto generatyvinio ūglio pažastyje, maitinamieji lukštai puresni. Tokio klono ir kiti dukteriniai svogūnai būna labiau suploti.

Tulpių lukštai

Dengiamasis lukštas (tu­nika). Svogūnams bręstant, išorinio maitinamojo lukšto maisto medžiagos būna sunaudotos ir jis virsta popieriška ar odiška, matine ar blizgančia plėvele. Dengiamojo lukšto anatominė sandara kitokia negu maitinamųjų lukštų. Jo spalvą ir faktūrą šiek tiek lemia veislės savybės, o daugiausiai iškasimo laikas. Vėlai iškastų svogūng dengiamasis lukš­tas būna tamsiai rudas, storesnis, anksti iškastų balsvas, šviesiai geltonas arba rausvai rusvas, plonokas. Kai ku­rių tulpių rūšių svogūng dengiamasis. lukštas ryškiaspalvis, pvz., Tulipa turkestanica – avietiškai rausvas, Tulipahumilis             oranžiškai rausvas, daugelio vidinė pusė pūkuota ar plaukuota — T. orthopoda, T. biflora, T. biflorifor­mis, T. turkestanica, T. linifolia. Kai kurių iš jų dengiamojo lukšto vidiniai plaukeliai tokie ilgi, kad išlenda svo­gūno paviršių ir sudaro gelsvą, o T. maximowiczii rausvą kuokštell. Spalvingesni svogūnai ir daugelio Kauf­mano, Fosterio ir Greigo grupių

Anksti iškastų ir šiltai džiovintų svo­gūng dengiamieji lukštai būna storoki ir kieti, todėl gali kliudyti prasikalti šaknims, ypač anksti pražydinant. To­kius svogūnus prieš sodinimą geriau nulupti arba pamirkyti.

Daugiau info apie tulpes rasite: http://apiegeles.lt/svogunines-geles/tulpes/

Kitas idomus straipsnis: Tulpių ekonominė vertė

Patiko? Pasidalink