Važiavimas atbuline eiga ir manevravimas

Važiavimas atbuline eiga ir manevravimas

Prieš važiuodamas atbuline eiga, vairuotojas privalo įsitikinti, kad už automobilio nėra kliūties arba vaikų, kurie mėgsta kabintis už mašinos užpakalio. Tokiomis situacijomis dažniausiai įvyksta avarijos, ir jų aukomis tampa vaikai. Todėl neužtenka žvilgsnio į užpakalinio vaizdo veidrodį, o reikia tvirtai kitu būdu įsitikinti, kad nėra vaikų už automobilio. Neleistina pradėti važiuoti atbuline eiga sunkvežimiu arba lengvuoju automobiliu, kai už jo blogas matomumas, nes tai gali tragiškai baigtis. Tuomet vairuotojas paprašo pašalinio asmens, kad tas sektų, kaip šis manevras atliekamas.

Lengvajame automobilyje, kurio užpakalinis langas pakankamai platus, vairuotojas žiūri į kelią už automobilio atsigręžęs. Kai vairas yra kairėje, vairuotojas privalo atsigręžti į dešinę ir pažiūrėti atgal pro užpakalinį stiklą.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Jeigu kelio už automobilio negalima matyti pro užpakalinį stiklą. vairuotojas turi pasielgti. Apsiriboti užpakalinio vaizdo veidrodžiu šioje situacijoje būti neatsargu.

Atbuline eiga važiuojama lėtai, stebint, kad automobilis būtų tiksliai valdomas. Paprastai sudėtingus manevrus lengviau atlikti, važiuojant atbulai, negu pirmyn, nes mašiną tiksliau valdyti priekiniais ratais galima tada, kai ji važiuoja atbula.

Žinoma, reikia priprasti prie naujo vairavimo principo: sukant ratus į dešinę, automobilio priekinė dalis juda kairę, o jo užpakalinė dalis — į dešinę.

Tuo metu žiūrima, kad mašinos priekinė dalis nekliudytų arti esančių daiktų, nes ji išvažiuoja už posūkio linijos.

Mokantis važiuoti atbuline eiga, atliekamos įvairios užduotys. Paprasčiausias pratimas — važiavimas atbuline eiga tiesiai, vienodu atstumu nuo šaligatvio krašto. Toliau vairuotojas turi išmokti savo nuožiūra keisti šį atstumą ir greitai pasukti šalį nuo šaligatvio krašto. Tai padaryti kartais būna labai sunku.

Sekančiam pratimui aikštelėje pastatomas stulpelis ir atbuline eiga apie jį daromi posūkiai, jo nekliudant. Paskui vairuotojas turi atbuline eiga važiuoti „aštuoniuke” apie abu stulpelius ir pagaliau „slalomu”, rūpestingai lenkdamas stulpelius, sustatytus tiesia linija.

Apsisukimu vadinamas judėjimo krypties pakeitimas priešinga kryptimi.

Prieš apsisukdamas, vairuotojas turi įsitikinti, ar neatvažiuoja prie numatomos apsisukimo vietos kita transporto priemonė iš vienos ar kitos pusės. Tam pažiūri ne tik į užpakalinio vaizdo veidrodį, bet ir apsidairo aplink. Atmintina, kad pagal eismo taisykles transporto priemonė, važiuojanti tiesiai, turi pirmenybę prieš apsisukančiąją transporto priemonę.

Kai pakanka važiuojamosios dalies pločio, apsisukama vienu pasukimu nuo dešiniosios važiuojamosios dalies pusės arba nuo jos vidurio. Suktis reikia lėtai, kad būtų išvengta šoninio ratų slydimo. Iš principo posūkis pradėtinas kiek galima arčiau važiuojamosios dalies vidurio. Tačiau ne visada tai galima padaryti dėl nepakankamo važiuojamosios dalies pločio. Bet ir dešiniajame važiuojamosios dalies krašte pradėtas posūkis nesukelia pavojaus kitiems, kai vykdoma pagrindinė sąlyga, t. y. kai vairuotojas įsitikino, kad niekas nesiartina iš užpakalio ir niekam jis neperkerta kelio iš priekio.

Stabdžių sistemos ir vairo patikrinimas

Patiko? Pasidalink