Ar privalo posūkyje vairuotojas ką nors daryti dėl to, kad nuvedimo kampas yra mažas arba didelis?

Išnagrinėkime keletą atvejų, kurie siūlo įdomias išvadas.

Pirmiausia pamėginkime atsakyti į klausimą, kokią traukos jėgą parinkti varantiesiems ratams, kad jėgų F ir R atstojamoji sudarytų jėgą P, atsveriančią išcentrinę jėgą C? Kaip matyti tai priklauso nuo atitinkamo ratų traukos jėgos F parinkimo. Siekiant išvengti šoninio slydimo, reikia taip parinkti važiavimo greitį ir nuvedimo kampą, kad jėga W būtų lygi jėgai P ir neviršytų trinties jėgos, kuri yra lygi svoriui, tenkančiam ratui, padaugintam iš sukibimo koeficiento. Tuomet vairuotojas galės atlikti posūkį su didžiausiu leistinu nuvedimo kampu ir be šoninio slydimo, tiksliai išlaikydamas automobilio važiavimo liniją, taigi, greitai.

O dabar tarkime, kad iš pradžių minėtų jėgų pusiausvyra yra ideali ir mes w sumažiname varančiųjų ratų trauką iki nulio, pavyzdžiui, išjungdami sankabą, arba netgi suteikiame priešingą trauką, uždarydami karbiuratoriaus droselį.

Ratų traukos jėga F sumažės iki nulio arba įgaus neigiamą reikšmę — bus priešingos krypties. Atstojamąją jėgą W išskaidykime į dvi dedamąsias: Q, nukreiptą išilgai automobilio važiavimo krypties (nedera painioti su rato judėjimo kryptimi) ir P, veikiančią priešinga išcentrinei jėgai C kryptimi. Vadinasi, jėga P jau nebegali atsverti išcentrinės jėgos ir automobilio ratai ima slysti šonu. Taigi, kai automobilio vairuotojas posūkyje pasiekia šoninio slydimo ribą ir per daug sumažina variklio alkūninio veleno apsisukimus, užpakaliniai automobilio ratai tuojau pat slysta į išorinę posūkio pusę. Todėl posūkyje jokiu būdu neleistina sumažinti varančiųjų ratų traukos, nenorint prarasti automobilio valdumo. Ši išvada labai įdomi, bet mažai sėdinčių prie vairo ją žino.

Vadinasi, vairuotojas privalo pradėti posūkį tokiu greičiu, kad išcentrinė jėga neviršytų jėgos P dydžio. Važiuodamas apskritimu, jis turi variklio alkūninio veleno apsisukimus tiek padidinti, kad automobilio greitis nepasikeistų. Beje, antrojoje posūkio fazėje vairuotojas gali ir privalo padidinti greitį, bet kartu turi padidinti ir posūkio spindulį, t. y. sumažinti priekinių ratų pasukimo kampą p.

Didinant greitį, ypač automobilio, kurio variklis labai galingas, žinotina, kad didelis užpakalinių ratų sukimo momentas sumažina priekinių ratų apkrovą. Dėl to sumažėja tų ratų ir kelio paviršiaus trinties jėga ir jie lengvai gali pradėti slysti šonu. Tuo tarpu užpakaliniai ratai dėl padidėjusios trinties jėgos pajėgs atlaikyti didelį nuvedimo kampą be šoninio slydimo.

Ar privalo posūkyje vairuotojas ką nors daryti dėl to, kad nuvedimo kampas yra mažas arba didelis? Kai ratų nuvedimo kampas mažas, ne visai išnaudojamas padangų ir kelio paviršiaus sukibimas, vadinasi, negalima išvystyti didžiausio saugaus ir leistino greičio. Kai šoninio nuvedimo kampas didelis, judėjimo greitį didinant ypač antroje posūkio fazėje, lengvai gali ištikti slydimas, kuris, netgi vairuotojui gerai mokant su juo susidoroti, sumažina greitį. Dėl didelio nuvedimo kampo padidėja pasipriešinimas judėjimui ir tuo pat metu sumažėja jėga P, atsverianti išcentrinę jėgą C.

Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma išvada, kad vairuotojas turėtų automobilį pristabdyti, sudarydamas didelį nuvedimo kampą, dar nepradėjęs posūkio. Iš tikrųjų galima sudaryti nuvedimo „atsargą“ dar iki posūkio. Dėl to sumažėja automobilio greitis. Kartais vairuotojai, užuot sumažinę greitį, panaudoja šį būdą. Pasitaiko netgi, tokių drąsuolių, kurie visada, pradėdami posūkį, panaudoja didelį nuvedimo kampą. Tačiau toks manevras nėra saugus netgi meistriškai valdant automobilį Klaipėdoje.

Patiko? Pasidalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *