Arbatoje kofeino daugiau negu kavoje

Arbata, pagaminta iš įvairių krūmų flešų, skiriasi skoniu, antpilu ir aromatu. Skonio ir aromato arbatos savybių standartui išlaikyti ir pagerinti maišomos (kupašuojamos) įvairių rūšių arbatžolės. Šiam darbui vadovauja prityręs arbatos degustatorius. Prie pagrindinės rūšies pridedama keletas kitų. Analogiškai maišoma ir įvairių rūšių kava, kad gėrimas būtų tam tikro skonio ir aromato.

Yra keturi pagrindiniai arbatos tipai: juodoji, žalioji, raudonoji ir geltonoji (pastarieji du tipai paplitę tik Kinijoje). Gaminant žaliąją arbatą, technologiniame procese nėra vytinimo ir fermentacijos, o raudonajai ir geltonajai arbatai gauti atliekama fermentacija tik iš dalies. Ypač žinovų vertinama gėlių arbata iš specialiai surinktų viršūninių pumpurėlių su švelniu sidabriniu pūkelių. Labai brangi — „imperatoriškoji“ — arbata gaunama, surinktus pumpurėlius truputį pavytinus pavėsyje, o paskui išdžiovinus saulėje. Tokia arbata pagaminama tik rankiniu būdu.

Parduotuvėse paprastai būna juodoji sveriama arba biri, taip pat presuota arbata. Pastaruoju laiku pasirodė arbatos koncentratas — tirpioji arbata. Ji gaminama iš arbatkrūmių grubesnių apatinių ūgliukų. Ši arbata išleidžiama šviesiai rudų tablečių pavidalu;

greitai tirpsta vandenyje. Gėrime išlieka visos natūralios arbatos skonio savybės, vitaminas P, askorbininė rūgštis, kofeinas.

Arbata žymima pagal šalies ir rajono, kur buvo pagaminta, pavadinimą (gruziniška, indiška, Ceilono ir kt.), pagal rūšį (rinktinė, ekstra, aukščiausios, I rūšies ir kt.). Kartais rūšys numeruojamos. Kuo skaičius didesnis, tuo arbatos kokybė geresnė. Aukščiausių rūšių arbatoje daugiau ekstrakcinių medžiagų. Ypač jų daug indiškojoje arbatoje, be to, joje daug taninų, kofeino. Šios arbatos antpilas esti tirštas, aitrus, sutraukiantis liežuvį. Ceilono arbata aitri, švelniai kvepianti. Kiniškoji — švelni ir kvapi. Pagal savo savybes gruziniška ir azarbaidžanietiška arbata artimos kiniškajai, Krasnodaro — indiškajai. Žaliojoje arbatoje yra daug taninų ir vitaminų, arbata aitri, aiškaus skonio ir kvapo, šviesios gintaro spalvos.

Arbatoje yra iki 120-130 įvairių cheminių junginių, iš kurių beveik pusė — tirpūs. Į antpilą pereina daugiau negu trečdalis arbatos sausųjų medžiagų. Arbatoje esančios medžiagos, sujungtos vienos su kitomis, ir sudaro vieną biologiškai aktyvų kompleksą.

Kavos pupelės

Supriešinę arbatą kavai, pirmiausia pakalbėsime apie alkaloidus. Svarbiausias yra kofeinas, arbatoje vadinamas teinu. Arbatoje kofeino daugiau negu kavoje (2-4%), tačiau organizmą jis veikia švelniau. Visų pirma tai yra dėl to, kad kofeino koncentracija arbatoje kur kas mažesnė negu kavoje. Arbatžolių imama žymiai mažiau gėrimui padaryti negu tokiam pat kiekiui gėrimo — kavos.

Patiko? Pasidalink