Įspėjantieji ženklai yra trikampio formos, kurio viena viršūnė nukreipta aukštyn

Daugelis ženklų nupiešti blizgančiais dažais. Dėl to būna sunkiau juos skaityti, ypač skaisčiai šviečiant saulei arba žibintų šviesai. Tuomet laikas, per kurį vairuotojas mato kelio ženklą, žymiai sutrumpėja, kartais net iki sekundės Nepaisant visų sunkumų, jis turi sugebėti suprasti kelio ženklą. Juk šis nuo kažko perspėja arba teikia svarbią informaciją, be kurios tolesnis važiavimas gali būti pavojingas. Todėl, gerai neperskaičius, bet kuriuo atveju verta net sustoti ar atbuline eiga grįžti prie ženklo ir sužinoti, apie ką jis įspėja.

Dažais nudažyti ženklai palaipsniui pakeičiami kitais, padengtais šviesą atspindinčia medžiaga. Tie ženklai labai gerai matomi automobilio žibintų šviesoje, jau iš tolo puikiai išsiskiria iš tamsaus kelio fono, ir jų nepamatyti išvis neįmanoma. Pirmiausia šviesą atspindinčia medžiaga padengiami svarbiausi kelio ženklai: „Pavojingas posūkis“, „Sankryža“, „Stati įkalnė“, „Slidus kelias“ ir kiti, žymintys pavojingas vietas. Paprastais dažais lieka nudažyti ženklai, kurie, važiuojant naktį, turi mažesnę reikšmę, pavyzdžiui: „Vaikai“, „Pėsčiųjų perėja“, „Gyvuliai ant kelio“.

Važiuodamas naktį, vairuotojas žino, kad šviesą atspindintys ženklai yra labai ryškūs ir gerai išsiskiria iš kelio fono. Todėl sustiprina dėmesį, kad, žiūrėdamas į ženklus, nepraleistų kitos, ant kelio esančios, svarbios detalės.

Įspėjantieji ženklai

Įspėjantieji ženklai yra trikampio formos, kurio viena viršūnė nukreipta aukštyn. Šie ženklai yra su raudonu apvadu ir turi geltoną foną su juodos spalvos pavojaus simboliu. Tėra vienas įspėjantysis ženklas viršūne į apačią. Jis įspėja, kad artėjama prie kelio, kuriame yra eismo pirmumas. Jau būdinga ženklo forma įspėja vairuotoją apie svarbią aplinkybę — įvažiavimą į kelią, kuriuo judančios transporto priemonės turi pirmumo teisę.

Automobilių supirkimas Kaune

Paprastai įspėjantieji ženklai statomi 150-250 m atstumu iki pavojingo važiuojamosios dalies ruožo negyvenamose vietovėse, išskyrus: ženklą „Susikirtimas su pagrindiniu keliu“. Šis ženklas statomas ne toliau kaip 50 m atstumu iki pavojingo ruožo. Taip pat ne toliau kaip už 50 m statomi ir kiti įspėjantieji ženklai gyvenvietėse. Be to, negyvenamose vietovėse šie ženklai gali būti pastatyti mažesniu negu 150 m atstumu. Tačiau tokiais išimtiniais atvejais po ženklu visada lentelė, kurioje nurodomas atstumas metrais iki ruožo, apie kurį įspėja ženklas.

Po ženklu, įspėjančiu apie staigius vingius, gali būti lentelė, nurodanti, kiek jų yra. Šiuo atveju po paskutiniojo posūkio statomas toks pat ženklas tik su užrašu lentelėje „Pabaiga“. Tokia pat lentelė po ženklu, įspėjančiu apie vingius vairuotojus, važiuojančius priešinga kryptimi. Mums jis bus iš kairės pusės, ten jo ir reikia ieškoti žvilgsniu.

Pagal ženklą su rodykle, rodančia vingi, vairuotojas gali nustatyti ne tik nurodyto vingio kryptį, bet ir pirmojo posūkio kai jų yra du ar daugiau kryptį. Paprastai įspėjantieji ženklai statomi ten, kur posūkiui atlikti reikia sumažinti greitį (mažiau kaip 60 km/h). Tačiau tai nėra privaloma taisyklė. Posūkyje vairuotojas visada turi atsižvelgti į kelio būvį, dangos tipą, šlapumą, automobilio padangų protektoriaus gylį.

Info: apsisukimo būdai su automobiliu

Patiko? Pasidalink

Važiavimas atbuline eiga ir manevravimas

Važiavimas atbuline eiga ir manevravimas

Prieš važiuodamas atbuline eiga, vairuotojas privalo įsitikinti, kad už automobilio nėra kliūties arba vaikų, kurie mėgsta kabintis už mašinos užpakalio. Tokiomis situacijomis dažniausiai įvyksta avarijos, ir jų aukomis tampa vaikai. Todėl neužtenka žvilgsnio į užpakalinio vaizdo veidrodį, o reikia tvirtai kitu būdu įsitikinti, kad nėra vaikų už automobilio. Neleistina pradėti važiuoti atbuline eiga sunkvežimiu arba lengvuoju automobiliu, kai už jo blogas matomumas, nes tai gali tragiškai baigtis. Tuomet vairuotojas paprašo pašalinio asmens, kad tas sektų, kaip šis manevras atliekamas.

Lengvajame automobilyje, kurio užpakalinis langas pakankamai platus, vairuotojas žiūri į kelią už automobilio atsigręžęs. Kai vairas yra kairėje, vairuotojas privalo atsigręžti į dešinę ir pažiūrėti atgal pro užpakalinį stiklą.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Jeigu kelio už automobilio negalima matyti pro užpakalinį stiklą. vairuotojas turi pasielgti. Apsiriboti užpakalinio vaizdo veidrodžiu šioje situacijoje būti neatsargu.

Atbuline eiga važiuojama lėtai, stebint, kad automobilis būtų tiksliai valdomas. Paprastai sudėtingus manevrus lengviau atlikti, važiuojant atbulai, negu pirmyn, nes mašiną tiksliau valdyti priekiniais ratais galima tada, kai ji važiuoja atbula.

Žinoma, reikia priprasti prie naujo vairavimo principo: sukant ratus į dešinę, automobilio priekinė dalis juda kairę, o jo užpakalinė dalis — į dešinę.

Tuo metu žiūrima, kad mašinos priekinė dalis nekliudytų arti esančių daiktų, nes ji išvažiuoja už posūkio linijos.

Mokantis važiuoti atbuline eiga, atliekamos įvairios užduotys. Paprasčiausias pratimas — važiavimas atbuline eiga tiesiai, vienodu atstumu nuo šaligatvio krašto. Toliau vairuotojas turi išmokti savo nuožiūra keisti šį atstumą ir greitai pasukti šalį nuo šaligatvio krašto. Tai padaryti kartais būna labai sunku.

Sekančiam pratimui aikštelėje pastatomas stulpelis ir atbuline eiga apie jį daromi posūkiai, jo nekliudant. Paskui vairuotojas turi atbuline eiga važiuoti „aštuoniuke“ apie abu stulpelius ir pagaliau „slalomu“, rūpestingai lenkdamas stulpelius, sustatytus tiesia linija.

Apsisukimu vadinamas judėjimo krypties pakeitimas priešinga kryptimi.

Prieš apsisukdamas, vairuotojas turi įsitikinti, ar neatvažiuoja prie numatomos apsisukimo vietos kita transporto priemonė iš vienos ar kitos pusės. Tam pažiūri ne tik į užpakalinio vaizdo veidrodį, bet ir apsidairo aplink. Atmintina, kad pagal eismo taisykles transporto priemonė, važiuojanti tiesiai, turi pirmenybę prieš apsisukančiąją transporto priemonę.

Kai pakanka važiuojamosios dalies pločio, apsisukama vienu pasukimu nuo dešiniosios važiuojamosios dalies pusės arba nuo jos vidurio. Suktis reikia lėtai, kad būtų išvengta šoninio ratų slydimo. Iš principo posūkis pradėtinas kiek galima arčiau važiuojamosios dalies vidurio. Tačiau ne visada tai galima padaryti dėl nepakankamo važiuojamosios dalies pločio. Bet ir dešiniajame važiuojamosios dalies krašte pradėtas posūkis nesukelia pavojaus kitiems, kai vykdoma pagrindinė sąlyga, t. y. kai vairuotojas įsitikino, kad niekas nesiartina iš užpakalio ir niekam jis neperkerta kelio iš priekio.

Patiko? Pasidalink

Ar privalo posūkyje vairuotojas ką nors daryti dėl to, kad nuvedimo kampas yra mažas arba didelis?

Išnagrinėkime keletą atvejų, kurie siūlo įdomias išvadas.

Pirmiausia pamėginkime atsakyti į klausimą, kokią traukos jėgą parinkti varantiesiems ratams, kad jėgų F ir R atstojamoji sudarytų jėgą P, atsveriančią išcentrinę jėgą C? Kaip matyti tai priklauso nuo atitinkamo ratų traukos jėgos F parinkimo. Siekiant išvengti šoninio slydimo, reikia taip parinkti važiavimo greitį ir nuvedimo kampą, kad jėga W būtų lygi jėgai P ir neviršytų trinties jėgos, kuri yra lygi svoriui, tenkančiam ratui, padaugintam iš sukibimo koeficiento. Tuomet vairuotojas galės atlikti posūkį su didžiausiu leistinu nuvedimo kampu ir be šoninio slydimo, tiksliai išlaikydamas automobilio važiavimo liniją, taigi, greitai.

O dabar tarkime, kad iš pradžių minėtų jėgų pusiausvyra yra ideali ir mes w sumažiname varančiųjų ratų trauką iki nulio, pavyzdžiui, išjungdami sankabą, arba netgi suteikiame priešingą trauką, uždarydami karbiuratoriaus droselį.

Ratų traukos jėga F sumažės iki nulio arba įgaus neigiamą reikšmę — bus priešingos krypties. Atstojamąją jėgą W išskaidykime į dvi dedamąsias: Q, nukreiptą išilgai automobilio važiavimo krypties (nedera painioti su rato judėjimo kryptimi) ir P, veikiančią priešinga išcentrinei jėgai C kryptimi. Vadinasi, jėga P jau nebegali atsverti išcentrinės jėgos ir automobilio ratai ima slysti šonu. Taigi, kai automobilio vairuotojas posūkyje pasiekia šoninio slydimo ribą ir per daug sumažina variklio alkūninio veleno apsisukimus, užpakaliniai automobilio ratai tuojau pat slysta į išorinę posūkio pusę. Todėl posūkyje jokiu būdu neleistina sumažinti varančiųjų ratų traukos, nenorint prarasti automobilio valdumo. Ši išvada labai įdomi, bet mažai sėdinčių prie vairo ją žino.

Vadinasi, vairuotojas privalo pradėti posūkį tokiu greičiu, kad išcentrinė jėga neviršytų jėgos P dydžio. Važiuodamas apskritimu, jis turi variklio alkūninio veleno apsisukimus tiek padidinti, kad automobilio greitis nepasikeistų. Beje, antrojoje posūkio fazėje vairuotojas gali ir privalo padidinti greitį, bet kartu turi padidinti ir posūkio spindulį, t. y. sumažinti priekinių ratų pasukimo kampą p.

Didinant greitį, ypač automobilio, kurio variklis labai galingas, žinotina, kad didelis užpakalinių ratų sukimo momentas sumažina priekinių ratų apkrovą. Dėl to sumažėja tų ratų ir kelio paviršiaus trinties jėga ir jie lengvai gali pradėti slysti šonu. Tuo tarpu užpakaliniai ratai dėl padidėjusios trinties jėgos pajėgs atlaikyti didelį nuvedimo kampą be šoninio slydimo.

Ar privalo posūkyje vairuotojas ką nors daryti dėl to, kad nuvedimo kampas yra mažas arba didelis? Kai ratų nuvedimo kampas mažas, ne visai išnaudojamas padangų ir kelio paviršiaus sukibimas, vadinasi, negalima išvystyti didžiausio saugaus ir leistino greičio. Kai šoninio nuvedimo kampas didelis, judėjimo greitį didinant ypač antroje posūkio fazėje, lengvai gali ištikti slydimas, kuris, netgi vairuotojui gerai mokant su juo susidoroti, sumažina greitį. Dėl didelio nuvedimo kampo padidėja pasipriešinimas judėjimui ir tuo pat metu sumažėja jėga P, atsverianti išcentrinę jėgą C.

Remiantis tuo, kas pasakyta, daroma išvada, kad vairuotojas turėtų automobilį pristabdyti, sudarydamas didelį nuvedimo kampą, dar nepradėjęs posūkio. Iš tikrųjų galima sudaryti nuvedimo „atsargą“ dar iki posūkio. Dėl to sumažėja automobilio greitis. Kartais vairuotojai, užuot sumažinę greitį, panaudoja šį būdą. Pasitaiko netgi, tokių drąsuolių, kurie visada, pradėdami posūkį, panaudoja didelį nuvedimo kampą. Tačiau toks manevras nėra saugus netgi meistriškai valdant automobilį Klaipėdoje.

Patiko? Pasidalink

Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija

Ateityje automobiliuose vis labiau bus pritaikoma elektronika. Specialus tablo rodys atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ar kliūties, signalizuos, koks yra oro slėgis padangose, kiek susidėvėjo stabdžių kaladėlės. Vairuotojas bus informuojamas kokia aplinkos ir variklio temperatūra, bus signalizuojama ir apie saugaus greičio viršijimą. Automobilio variklio darbą valdys mikroprocesoriai, jie parinks optimalų ir ekonomišką darbo režimą.

Ateityje speciali elektroninė nukreipiančioji sistema informuos vairuotoją apie saugiausią ir mažiausiai apkrautą tolimesnio važiavimo kryptį. Displėjuje (specialiame ekrane) automobilio vairuotojui bus nurodoma, kokiu greičiu važiuoti, kurioje sankryžoje kokia kryptimi pasukti. Ekrane nušvis ir reikalingi kelio ženklai bus perspėjama apie rūką ar plikšalą.

Tokio automobilio vairuotojas galės geriau susiorientuoti ir išvengti avarijos arba bent jau sunkių jos pasekmių. Vairuoti bus lengviau, o važiuoti saugiau.

Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija. Pavyzdžiui, vien Vakarų Vokietijoje, kur dabar, yra 24 milijonai lengvųjų automobilių, korozija automobilistams per metus padaro apie 2,5 mlrd markių nuostolių.

Intensyviai ieškoma įvairių būdų kovoti su metalo korozija, eksperimentuojama, iš kokių medžiagų tikslinga gaminti automobilius netolimoje ateityje. Jau dabar kiekviename lengvajame automobilyje įvairios plastmasinės detalės sveria apie 100 kg. O jeigu iš plastmasinių medžiagų pagaminti kėbulą, ratlankius, perdavimo pavaras ir… net variklį. Tai būtų pigus ir labai lengvas automobilis. Pailgėtų jo eksploatacijos laikas.

Sutaupytume ir degalų, kadangi iš polimerinių medžiagų pagamintas automobilis būtų daug lengvesnis. Tyrimai rodo, kad kiekviename penkiaviečiame automobilyje važiuoja vidutiniškai ne daugiau kaip 1,8 keleivio. Nesunku paskaičiuoti, kiek bereikalingai sudeginama kuro pervežti pusiau tuščią, beveik toną sveriantį ,automobilį, kuriame dabar visi pagrindiniai agregatai, mazgai, detalės pagaminti iš sunkaus metalo.

Kodėl šiandien plastmasiniai automobiliai dar nepakeičia gaminamų iš metalo? Čia yra dar daug sudėtingų niuansų.

Pagrindinis plastmasių trūkumas — tai nedidelis jų ilgaamžiškumas. Metalas (kol jis nepaveiktas korozijos) praktiškai gali tarnauti neribotą laiką, o polimerinės medžiagos yra jautrios temperatūros svyravimams, tiesioginiams saulės spinduliams, atmosferiniams krituliams. Dauguma polimerų per 10-15 metų netenka savo teigiamų savybių.

Šiandien atsparios polimerinės medžiagos dar labai brangios. Neseniai „Ford“ firma pagamino eksperimentinį lengvąjį automobilį beveik vien iš plastmasės kompozito sustiprinto vandenilio pluoštu. Šio automobilio kaina buvo iš tiesų pasakiška — 3,5 milijono dolerių. Masiškai gaminti tokių automobilių neapsimoka.

Yra dar ir kitų sunkumų. Gaminant automobilius iš plastmasės, labai didelės darbo sąnaudos, reikia daug rankų, darbo. Automobilio kėbulo detales sparnus, duris ir t. t. — iš metalo galima išštampuoti per sekundės dalis, o tokios pat plastmasės detalės pagaminamos per daug kartų ilgesnį laiką.

„Trabant“ — vienintelis masiškai gaminamas automobilis su plastmasiniu kėbulu. Šio mikrolitražinio automobilio kėbulo visos išorinės dalys — stogas, sparnai, bagažinė, kapotas — pagaminti iš duroplasto.

Plastmasės panaudojamos ir nedidelėmis serijomis gaminamiems sportinių automobilių Matra-Simka, Ligier ir kt. kėbulams. JAV firma „Polymotor Research“ pagamino 2,3 litro darbinio tūrio bandomąjį variklį, kurio 90 procentų detalių, išskyrus alkūninį ir skirstymo velenus, degimo kamerą ir kai kurias kitas detales, yra iš armuoto plastiko. Variklis sveria tik 76 kilogramus.

Pasak supirkėjų kurie teikia automobiliu supirkimas Vilnius paslaugas, ateitis automobilių gamybos pramonėje priklausys polimerinėms medžiagoms. Turbūt dar ir mums teks važinėti ne eksperimentiniais, o masinės gamybos automobiliais iš plastmasės.

Šaltinis – Ar galės automobilis važiuoti be vairuotojo, ar pakeis žmogų automatas?

Patiko? Pasidalink

Vieni iš pagrindinių žingsnių Kalinino srities šokiui

II

Vyrų tvorelės.

Dainuojama vieną kartą antrosios ratelio dalies muzika.

Vyrų tvorelės ramiai stovi vietoje. Merginos aštuoniais žingsniais išlenda į žiūrovų pusę. Kiekviena mergina pro kairį savo vyro petį. Pralįsdama truputi pakyla į priekį, o pralindusi atsitiesia. Rankos išskleistos į šonus.

Vyrai tebestovi, o merginos, pasisukusios per dešinį petį, pačiuožiamaisiais žingsniais sulenda už tvorelių. Kiekviena mergina pralenda pro dešinį savo vyro petį.

Vyrams tebestovint vietoje, merginos dar kartą žingsniais pro kairį savo vyro petį išlenda iš, gilumos  žiūrovų pusę ir sulenda į gilumą pro dešinį savo vyro petį. Bėgamieji žingsniai dvigubai greitesni už pačiuožiamuosius, tad per visus dvylika taktų kiekviena mergina penkiolika pačiuožiamųjų ir keturiolika bėgamųjų žingsnių apeina savo vyrą du kartus.

Pabaigoje kiekvienų keturių porų šokėjai smagiai trepteldami sudaro žvaigždutes scenos, šonuose. Labiau kairėje scenos pusėje esančioje žvaigždutėje šokėjai susikabinę dešinėmis rankomis, o labiau dešinėje — kairėmis. Treptelėjimo metu visi pakelia trupučiuką sulenktas laisvas rankas beveik ligi pečių aukščio. Kiekvienoje žvaigždutėje greta po keturis vyrus ir po keturias merginas.

III

Dvi žvaigždutės

Abi žvaigždutės sukasi penkiolika pačiuožiamųjų žingsnių. Labiau dešinėje scenos pusėje esanti sukasi šokio kryptimi, o kita priešinga. Nuo 8 takto antros ketvirtinės abi žvaigždutės pradeda suktis bėgamuoju žingsniu ta pačia kryptimi.

Žvaigždutės sukasi ta pačia kryptimi dar dvylika bėgamųjų žingsnių, 12 takto pirmoje ketvirtinėje visi šokėjai sustoja smagiai trepteldami. Rankos lieka toje pačioje padėtyje. Žvaigždutes šokėjai užbaigia tose pačiose vietose, kuriose buvo pradžioje, taigi žvaigždutės turi apsisukti po du kartus.

IV

Merginų išėjimas iš žvaigždučių.

Vyrai stovi vietoje, laikydami abi rankas toje pačioje padėtyje.

Tuo metu merginos viena po kitos išlenda iš žvaigždučių antruoju ištrepsėjimu (kas taktas žingsnis dešine koja j prieki ir pore treptelėjimų kaire koja). Jos eina ,neskubėdamos. Rankos ant klubų. Iš kiekvienos žvaigždutės pirmoji lenda ta, kuri koridoriuose buvo paskutinė. Per dvylika ištrepsėjimų jos visos išeina viena paskui kitą ir sustoja avanscenoje: viena veidu pasisukusi kitą eilę. Rankos lieka ant klubų.

V

Vyrų priėjimas prie savo merginų.

Aštuoniais pačiuožiamaisiais žingsniais merginų eilės pasikeičia vietomis. Vienos eilės merginos prasilenkia su kitos eilės merginomis dešiniuoju pečiu.

Tuo metu vyrai, sudėję rankas ant klubų ir staiga pasisukę veidu pro žvaigždutės centrą priešingomis kryptimis (labiau kairėje scenos pusėje esą vyrai sukasi per dešinu petį, o labiau dešinėje — per kairį, eina aštuonis pačiuožiamuosius žingsnius vienas paskui kitą nedidėliu lanku pro gilumą į scenos šonus, Pirmieji tie vyrai, kurių merginos iš žvaigždučių išėjo pirmosios su pramoginiais šokių bateliais.

Merginos, apsisukusios per dešinį petį ir porose prasilenkdamos taip pat dešiniuoju pečiu, grįžta į savo puses. Tuo metu vyrai eina septynis pačiuožiamuosius žingsnius scenos šonais tiesiai į priekį. 8 takto antroje ketvirtinėje merginos apsisuka per dešinį petį vienos į kitas ir pradeda bėgti vienos artyn kitų bėgamuoju šokiu žingsniu. Vyrai taip pat pradeda bėgti į prieki, į žiūrovų pusę.

Patiko? Pasidalink

Susipažinkite su dailės terapija

Tai kūrybinga, o kartais tik procesiška ir besikartojanti veikla. Aš vedu dailius užsiėmimus ne tokiem dailiem pacientam. Visi sužaloti savaip. Kodėl būtent dailė gydo? Aš pati ilgus metus dirbau galerijos kuratore, bendravau su menininkais ir visokio plauko intelektualais. Tačiau po sunkios gyvenimo ir sielos nusprendžiau gydytis išgydydama kitus. Nuo šiol pažinau save ir kitus per meną, nes mano sielos draugas pamilo mane per meną. Kai netekau vienintelio sielos vedlio, nusprendžiau kitus terapiškai lydėti į išgijimą. Neturėjau laiko gedėti ir gėdytis savo traumomis. Nuo šiol mano tikslas per dailę pamilti gyvenimą ir išgelbėti bent vieną gyvybę.

Dailės terapija buvo skirta visiems traumuotiems, sužalotiems ir kelio ieškantiems. Palikusi kuratorės darbą jaunom ir perspektyvioms studentėms, išėjau į dykumą. Toje dykumoje ilgai ieškojau savasties ir ryžto sugrįžti į gyvenimai. Kelyje sutikti mažieji princai ir princesės rodė man kelią. Taip pamažu atėjau į vietinę psichologijos ir meno terapijos kliniką. Kaip profesionali menotyrininkė ir menininkė ieškojau būdų, formų ir potepių, kuriais pasiekčiau sužalotų asmenybių sielas. Kodėl dailė? Kodėl menas? Kodėl aš pati? Dažnai dvejojau savo galimybėmis. Juk pati buvai suskaldyta po asmeninių traumų. Ilgą laiką negalėjau pažvelgti į save veidrodyje ir į paveikslus. Buvau visai išblukusi. Tačiau šioje klinikoje atradau menišką ryšį.

Meniškoji, kūrybiškoji ir gydanti dailės terapija

Meniškoji, kūrybiškoji ir gydanti dailės terapija sugražino mane į gyvenimą, o aš sugrąžina kitus. Taip mes vieni kitiems padėjom eiti ir beveik skristi. Juk menas, tai skraidymas tarp skirtingų materijų. Todėl mes skraidėm tarp meno epochų, drobių, akrilo ir paties gyvenimo. Niekados nepagalvojau, kad savo kuratorės profesiją iškeisiu į menišką terapiją. Ir štai, diena iš dienos bendrauju su psichologiškai sergančiais ir fiziškai sužalotais pacientais. Jaučiuosi kaip niekad reikalinga. Aš žinau, kad menas gali išgelbėti pasaulį. Galbūt poetai buvo tikri, menas yra tai kas verčia žmones išlipti iš lovos ir judėti. Galbūt ne menas, bet pats kūrybos ir suvokimo procesas. Kasdien mes susijungiam su menininkais ir jų idėjomis. Praėjusių amžių dailininkai vis dar gyvi.

Aš pati vis dar gyva, nes dailės terapija verčia mane keltis iš lovos. Žinau, kad kabinete lauks manęs grupė sergančių ir besitikinčių pasveikti.Atsinešus į kabinetą seną projektorių ir rodau dailės istoriją įamžintą senuose celiulioiduose. Sukasi ir keičiasi pasaulis. Meno formos ir epochos visiškai evoliucionavo. Nors tradicinės meno formos dar egzistuoja, postmoderni ir šiuolaikinė filosofija verčia mus filosofuoti, analizuoti ir kurti naujas meno teorijas. Vis tik terapijoje gydomi pacientai nesivadovauja teorijomis, jie gyvenimo ir meno praktikai. Nežinau kiek tikrų talentų tarp jų yra, nes dailė ir kūryba jiems tik gijimo forma.

Patiko? Pasidalink

Ar spyruokliniai čiužiniai garantuoja gerą miego kokybę?

Miegamajame svarbiausia lova, o geros lovos ženklas, geras čiužinys. Lovas ir čiužinius mes renkamės vadovaudamiesi visuotinai priimtais kokybės kriterijais, bet dažniau pasikliaujam intuicija ir asmeniniais minkštumo ar kietumo poreikiais. Visi turim skirtingus norus ir dar skirtingesnes galimybes. Jeigu lovos rėmą ir patalus bandom priderinti prie kambario interjero, tai pati pagrindą- čiužinį bandom atitaikyti pagal savo anatominius poreikius. Rinkdamiesi naują čiužinį mažiau galvokit apie interjero koncepciją, geriau išbandykite čiužinio patogumą.

Spyruokliniai čiužiniai, vienokios ar kitokios sistemos, žinomi jau nuo seno. Žinoma anksčiau spyruoklių čiužiniuose buvo naudojami tik šiaudai ar žąsies plunksnos, tačiau šiandien technologijos ištobulėjo. Mūsų poilsiui reikia 100 procentų kokybės. Jei vis tik jus labiau domina bendras miegamojo interjeras, kokių taisyklių turėtumėt laikytis?

Venkite perkrautų kambarių, nereikalingų daiktų

Venkite perkrautų kambarių, nereikalingų daiktų. Miegamasis skirtas poilsiui, o ne sandėliavimui. Jums tereikia geros lovos ir dar geresnio čiužinio. Kalbant apie patį lovos rėmą, nereikia pamiršti jo tvirtumo, stabilumo ir žinoma ilgaamžiškumo. Medžio masyvo baldai žymiai patikimesni. Jei lovos rėmas geras, jį papildyti gali tik dar geresnis čiužinys. Nors visi kalba apie visko elastinės medžiagos privalumus, savų pranašumų turi ir spyruokliniai čiužiniai. Jie gaminami iš kelių sistemų: sujungtų ištisinių spyruoklių (Bonnel) arba kišeninių (Pocket). Kad ir kurią sistemą pasirinksite, ryte pabusit visiškai pailsėję.

Rinkitės tik natūralios sudėties čiužinius, kad jūsų nekankintų alergijos, o čiužinio viduje nesikauptų dulkių erkutės. Tik pasirinkę tinkamą čiužinį visiškai atsipalaiduosit. Ortopediniai čiužiniai populiarūs, tačiau nenuvertinkite ir spyruoklinių. Tai laiko patikrinta miego sistema. Jie žymiai pralaidesni orui ir drėgmei. Taigi jei gausiai prakaituojat, tokie čiužiniai jums bus tik į naudą. Vis tik neapsigaukite reklamomis, kuriose visi čiužiniai vadinami ortopediniais, tokį vardą gali gauti tik specifinės sudėties ir funkcijų čiužiniai.

Bet kodėl spyruoklės? Ar jos jau neatgyveno ir neužsitarnavo savo pensijos? Iš šios miego sistemos kažką dar galima išspausti. Ergonomiškam ir sveikam miegui tinka net ir spyruokliniai čiužinukai. Jei tik jie pakankamai nauji ir kokybiškai sudėti. Kiekvienas miegantysis randa idealią pozą, kaip ir idealų čiužinį. Gyvam organizmui reikia kokybiškų regeneracijos sąlygų. Taigi čiužinys viena iš sudedamųjų dalių, kuri patenkina miegančiųjų poreikius. Girdėjot pasakymą, jog iš lovos išlipai ne ta koja, o tiesa tokia, kad išlipai ne iš tos lovos.

Patiko? Pasidalink

TULPIŲ BOTANINĖ- MORFOLOGINĖ APŽVALGA IR BIOLOGINIAI YPATUMAI

Svogūnas

 Tai vegetatyvinio daugi­nimosi, atsinaujinimo ir maisto medžia­gų kaupimo organas, sudarytas iš paki­tusio stiebo — svogūno dugnelio ir pa­kitusių lapų — dengiamojo bei maitina­mųjų lukštų. Svogūne pakanka maisto medžiagų antgžeminėms augalo dalims bei naujiems dukteriniams svogūnams  išauginti.
Pagrindinis augalo gyvybinių pradų nešėjas yra svogūno dugnelis. Dengia­masis lukštas saugo svogūną nuo karš­Cių, temperatūros svyravimo, perdžiū­vimo, ligųr kenkėjų ir nepalankių po­veikių. Maitinamuosiuose lukštuose esančių maisto medžiagų pakanka nor­maliai antžeminei daliai ir, geriausiu atveju, tokiai pačiai, kaip motininio svogūno, dukterinių svogūng masei išauginti.

Svogūno forma (ištisęs, pailgai ap­valus, ropiškas), spalva ir dydis būdin­gi atskiroms tulpių rūšims arba rūšių grupėms. Kai kurių veislių svogūnai taip pat skiriasi forma ir spalva, tačiau šie požymiai dar labiau priklauso nuo motininio svogūno, klimato meteoro­loginių, agrotechninių sąlygų ir svo­gūno sunokimo laipsnio.

Tulpių svogūnų kloną sudaro labai nevienodos masės ir formos svogūnai. Žydintis augalas išauga iš ne mažiau kaip 3 maitinamuosius lukštus turinčio svogūno, kurio masė 5–8 g, o vegeta­tyvinės reprodukcijos pradus turi kiek­vienas normaliai išsivystęs svogūnas nepriklausomai nuo jo rnasės ir formos. Genetiškai jaunesnių klonų svogūnas, pasiekęs generatyvinę brandą, būna sunkesnis, apvalesnis, pakaitinio svo­gūno viena pusė plokščia, nes jis išsi­vysto generatyvinio ūglio pažastyje, maitinamieji lukštai puresni. Tokio klono ir kiti dukteriniai svogūnai būna labiau suploti.

Tulpių lukštai

Dengiamasis lukštas (tu­nika). Svogūnams bręstant, išorinio maitinamojo lukšto maisto medžiagos būna sunaudotos ir jis virsta popieriška ar odiška, matine ar blizgančia plėvele. Dengiamojo lukšto anatominė sandara kitokia negu maitinamųjų lukštų. Jo spalvą ir faktūrą šiek tiek lemia veislės savybės, o daugiausiai iškasimo laikas. Vėlai iškastų svogūng dengiamasis lukš­tas būna tamsiai rudas, storesnis, anksti iškastų balsvas, šviesiai geltonas arba rausvai rusvas, plonokas. Kai ku­rių tulpių rūšių svogūng dengiamasis. lukštas ryškiaspalvis, pvz., Tulipa turkestanica – avietiškai rausvas, Tulipahumilis             oranžiškai rausvas, daugelio vidinė pusė pūkuota ar plaukuota — T. orthopoda, T. biflora, T. biflorifor­mis, T. turkestanica, T. linifolia. Kai kurių iš jų dengiamojo lukšto vidiniai plaukeliai tokie ilgi, kad išlenda svo­gūno paviršių ir sudaro gelsvą, o T. maximowiczii rausvą kuokštell. Spalvingesni svogūnai ir daugelio Kauf­mano, Fosterio ir Greigo grupių

Anksti iškastų ir šiltai džiovintų svo­gūng dengiamieji lukštai būna storoki ir kieti, todėl gali kliudyti prasikalti šaknims, ypač anksti pražydinant. To­kius svogūnus prieš sodinimą geriau nulupti arba pamirkyti.

Daugiau info apie tulpes rasite: http://apiegeles.lt/svogunines-geles/tulpes/

Kitas idomus straipsnis: Tulpių ekonominė vertė

Patiko? Pasidalink

Aptverkite savo namus pačia kokybiškiausia tvora

Pavasaris tai ne tik linksmybių ir laiko praleidimo gryname ore metas, tai taip ir tvarkymosi, naujų projektų įgyvendinimo laikas. Tai puikiai tinkamas metas įsirengti ar atnaujinti jau turimus statinius, pavyzdžiui, tvoras. Jeigu jūsų namus jau seniai juosia tvora, šiltajam metų laikui atėjus vis tiek turėsite ją apžiūrėti. Žiemos šalčiai, drėgmė gali sužaloti jūsų tvoros išorę ar net gi iškelti į paviršių tvoros stulpus. Tvoros stulpai yra pagrindinis tvirtinimas, todėl privalote jais pasirūpinti. Kaip ir pačia tvora, taip ir stulpais reikia ne tik pasirūpinti, bet reikia sugebėti ir tinkamai juos išsirinkti, kad vėliau šių rūpesčių būtų kuo mažiau.

Tvoros stulpai

Žinoma, jūsų tvoros stulpai priklausys nuo to kokią tvorą išsirinksite. Galimi ir mišrių tvorų variantai, tačiau pripažinkime medinė tvora su betoniniais stulpais atrodytų mažų mažiausiai neskoningai. Ir visai nesvarbu kokią tvorą išsirinksite, stulpai būtina kiekvienos tvoros sudedamoji dalis. Lygiai taip pat kaip ir tvorų, stulpų pasirinkimas yra didelis. Nuo pasirinktų tvoros stulpų priklausys bendras jūsų tvoros tvirtumas ir iš dalies saugumas, kurį suteiks jūsų pasirinkta tvora. Priklausomai nuo to kokią tvorą išsirinksite jums prireiks apvalių arba stačiakampių tvirtinimo stulpų. Nepriklausomai nuo to, kokie jie bus būtinai pasidomėkite sudėtimi. Geriausia, kad jie būtų cinkuoti iš vidaus ir išorės ir padengti CPVC sluoksniu, tuomet jų atsparumas aplinkos sąlygoms ženkliai padidėja, o jų priežiūra sumažėja iki minimumo. Jeigu įsigysite tvoros stulpus iš patikimo pardavėjo, jis suteiks jums garantiją, taip galėsite būtų ramūs dėl kokybės ir ilgaamžiškumo.

Taigi kokių stulpų jums konkrečiai prireiks pasirinkus vieną ar kitą tvorą? Populiarios, praktiškos ir įsileidžiančios saulės šviesą į kiemą yra segmentuotos tvoros. Jeigu būtent tokia tvora atitiks jūsų lūkesčius, jums reikės įsigyti  metalinio profilio cinkuotų stulpų. Jei nuspręsite apsitverti skardine tvora, jums reikės iš profilinio plieno pagamintų stulpų. Medinėms tvoroms tinka stulpai iš medienos arba medienos ir CPVC mišinio stulpai ir t. t. Kiekvienos tvoros tipas reikalauja tam tikro pobūdžio stulpų, tačiau šis tas bendro sieja visus šiuos tvirtinimus.

Kokia tvoros įtaka

Visi tvoros stulpai daro lemiamą įtaką jūsų tvorai. Būtent nuo jų pasirinkimo priklausys jūsų tvoros kokybė, nuo jų montavimo prasidės tvoros statybų darbai. Todėl rinkdamiesi tvoros stulpus nebūkite šykštūs, netaupykite kokybės atžvilgiu ir nepagailėkite laiko specialisto konsultacijai. Ekspertai jums patars, kokie stulpai tinkamiausi, geriausiai atliks savo funkciją ir gražiausiai atrodys su jūsų pasirinkta tvora. Tvoros stulpai yra tarsi pamatas laikantis visą tvorą, todėl svarbu turėti nepriekaištingai parengtą projektą, kad stipresniam vėjui papūtus ar kaimynų kamuoliui atsimušus ji nevirstų ant šono. Labai svarbu atkreipti dėmesį į kampinius stulpus, nes būtent jie atlieka didžiausią darbą, jiems tenka didžiausias svoris. Nors tvorų stulpų įvairovė iš tiesų didelė ir galite jas derinti įvairiausiais būdais, taip sukurdami išskirtinį dizainą, nepamirškite, kad svarbiausia yra kokybė. Tik tinkamai pasirinkti ir tinkamai įmontuoti stulpai užtikrins jūsų tvoros ilgaamžiškumą. Statydami stulpus galite juos įtvirtini žemių pagalba, tačiau betonas šiuo atveju būtų daugiau garantijų teikiantis užpildas.

Kad ir kokias tvoras, jų stulpus ar užpildus pasirinksite, svarbiausia turite atsiminti, kad statydami tvorą turite būti kantrūs ir neskubėti. Tik kruopščiai parinktos medžiagos, atidžiai atlikti darbai leis jums mėgautis puikios kokybės tvora metai iš metų.

Patiko? Pasidalink

Ar egzistuoja tobula vestuvių puokštė?

Jau nuo neatmenamų laikų visos šventės buvo sutinkamos ir palydimos su gėlėmis. Jos yra neišvengiamas akcentas, vestuvės šioje vietoje tikrai nėra jokia išimtis. Juk čia jaunoji negali pasirodyti be vestuvinės suknelės, jaunikiui reikia kostiumo, o visą poros kompoziciją užbaigs tinkamai parinkta vestuvinė puokštė.

Ji yra pakankamai svarbus vestuvių elementas. Galima galvoti ir atvirkščiai, čia tik gėlės, kurios anksčiau ar vėliau nuvys, kam jų paieškai skirti brangų laiką ir leisti dar nemenkus pinigus. Greičiausiai kiekviena moteris gebėtų tokiam teiginiui paprieštarauti.

Vestuvės ir jaunosios puokštė

Karališkų šeimų atstovai vestuvių neįsivaizduoja be jaunosios puokštės, be jų sunkiai išsiverčia ir Holivudo žvaigždės, daugelis jaunų moterų visame pasaulyje, tai kaip standartas, taisyklė, tad jos ignoruoti tikrai neverta. Šiais laikais dar ir galimybės yra pakankami didelis, o pasirinkimo tikrai netrūksta.

Geriau savęs šioje vietoje paklausti – ar egzistuoja tobula vestuvių puokštė? Žinoma, pats tobuliausias variantas bus tas, kurį pasirinks jaunoji, nes tik ji gali žinoti ko nori, ko jai reikia. Suprantama, kad vestuvių rinka yra plati, yra žurnalai, kurie moko, kaip dera elgtis per šią šventę, tam kuriamos laidos, forumai, internetinės svetainės. Egzistuoja ir mados bei tendencijos ir kiekvienais metais jos kinta. Aklai sekti patarimais ne verta, geriau pradžioje pabandyti suvokti savo poreikius ir siekius. Vieniems elementari kompozicija, sudaryta iš pastelinių spalvų yra pats geriausias pasirinkimas. Šaunu, rinkitės ir neabejokite savo apsisprendimu.

Kiti nori pabūti šiek tiek daugiau madingi, jiems patinka neatsilikti nuo laikmečio skonio, o gal net ir paeksperimentuoti yra šaunu. Nebijokite ir to. Floristai yra menininkai, jie mėgsta į įprastus daiktus ir atributus pažvelgti nekasdieniškai, ieškoti originalaus ir unikalaus sprendimo. Nors ir šie, savo srities profesionalai, gali drąsiai patikinti, kad nėra tobuliausio varianto. Egzistuoja daug pasirinkimų, bet vieno tikslaus standarto nėra.

Žinoma, reikia pagalvoti ir apie tos dienos planus, nes be galo didelė ir ekstravagantiška puokštė atrodys nepakartojai nuotraukose, tik ar su šiuo mini meno kūriniu bus patogu visur keliauti, priimti sveikinimus ir sujungti savo gyvenimus? Nelabai, bet nesustabdykite savo paieškų, nes kas domisi, ieško ir mąsto, visada suranda sau labiausiai tinkantį variantą.

Daugiau info rasti apie gėlių pristatymą Vilniuje. Palmita.lt – pristatys Jūsų puokštę į bet kurią Vilniaus vieta nemokamai.

Patiko? Pasidalink

Gėlių kelias pas mus – gėlių didmeninė prekyba

Gėlių kelias pas mus

Prekyba gėlėmis visada buvo klestintis verslas. Progų, kurias sutinkame su gėlių puokšte, visų žmonių gyvenime užtenka. Greičiausiai, nereikia sakyti kur mes gėles perkame. Paslapties čia nėra. Specializuotos prekybos vietos teikia šią paslaugą, tereikia užsukti, išsirinkti ir džiaugtis savo pasirinkimu.

Tik ar dažnai susimąstome kaip veikia visa prekybos sistema? Suprantama, kad gėles prekybai reikia paruošti. Jas augina specializuoti ūkiai. Tada prekybai jau paruošta prekė patenka į didmenininkų rankas. Jie turi specializuotus sandėlius, transporto tinklą bei pažintis.

Didmeninė prekyba yra orientuota į smulkiuosius verslininkus. Paprastam asmeniui ne visada tokioje prekybos vietoje pavyks apsipirkti. O kartais, tai atlikti labai norisi, nes pasirinkimas velniškai didelis, kainos viliojančios. Didmeninė prekyba gėlėmis atlieka pakankamai svarbią funkciją. Šia veikla užsiimantys asmenys stengiasi visą Lietuvos rinką aprūpinti margaspalviais žiedais. Smulkieji prekybos taškai čia susiperka savo produkciją, o tada paprasti pirkėjai įsigyja jiems patinkančias gėlių veisles ar puokščių kompozicijas.

Gėlių kainos

Nepatinka gėlių kaina? Ji atrodo per aukšta, o kokybė pusėtina? Nuvertinti vieno ar kito prekybos taško taip greitai nereikia. Jie neretai tampa didmenininkų aukomis. Madas bei naujoves diktuoja stambieji. Neretai ir kainas reguliuoja. Žinoma, per daug piktintis nedera, nes kiekvienas verslas turi savo gerus bei blogus laikus.

Pakilo degalų kainos, tikėtina, kad pabrangs ne tik pieno ar mėsos produktai, bet ir gėlės. Jas atvežti reikia, o jos keliauja visai jau ne mažus atstumus. Lietuvoje dažniausiai prekiaujama Europos Sąjungos šalyse užauginta produkcija. Populiariausia yra olandiška produkcija, bet būna, kad kai kurie žiedai atkeliauja ir iš tolimesnių žemynų. Jų kaina neišvengiamai skirsis. Kalbėti apie kokybę šioje vietoje nėra taip jau lengva, nes Pietų Amerikos klimatas skiriasi nuo Europos. Tad gėlės atkeliavusios iš tolimų kraštų turi akivaizdžių išvaizdos skirtumų. Vieniems tai be galo svarbu, kiti net nesusimąsto kur jų išsirinkta gėlių puokštė užauginta buvo ir kokį atstumą iki Lietuvos sukorė. Svarbu, kad jas įsigyti pavyko ir klientas laimingas liko.

Didmeninė prekyba mums leidžia džiaugtis gėlių įvairove. Visko savo žemėje neužauginsime, o užsakinėti nedideliais kiekiais iš kitų šalių gėlių, nebūtų nei protinga, nei pigu.

Patiko? Pasidalink

Kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai Kaune

Kiekvienam žemės savininkui teko girdėti apie atliekamus geodezinius bei kadastrinius matavimus Kaune. Vieniems, tai įprastinė procedūra, nes ji leidžia ne tik tiksliai sužinoti turimos žemės nuosavybės ribas ir plotą. Kiti nesuvokia kas tai per daiktas ir kaip dera atlikti šiuos matavimus.

Abiejų procedūrų ypatybes bus trumpai aptartos šiame tekste. Pradžioje dera paminėti, kad be žemės matavimų nepavyks parduoti, padalinti ar sujungti sklypus. Tokia tvarka ir nieko čia nepakeisi.

Kuo skiriasi geodeziniai matavimai nuo kadastrinių? Faktiškai jokio skirtumo čia kaip ir nėra, nes iš esmės, tai beveik vienas ir tas pats. Nors geodezinių matavimų apibrėžimas yra konkretesnis ir nusako tikslius žemės sklypo duomenis, o kadastriniai matavimai naudojami, kaip nekilnojamo daikto, tam tikri ploto parametrai, į kuriuos įeina ir žemės sklypo matavimai. Štai ir visa paslaptis.

O kaip atliekami kadastriniai matavimai?

O kaip atliekami kadastriniai matavimai? Šį darbą atlieka matininkai, kurie naudojasi tiksliaisiais geodeziniais prietaisais, nes žemės sklypo ribos privalo būti nustatytos vieno centimetro tikslumu, o jo plotas apskaičiuojamas vieno kvadratinio metro tikslumu. Suprantama, kad anksčiau matininkų atliekami matavimai nebuvo tokie jau tikslūs. Beje, ir dabar žmonės, kurie siūlo šiuos darbus atlikti be galo pigiai ir labai greitai, elgiasi panašiai. Jie neturi reikalingų įrankių, o pinigus visada skuba paimti. Neapsigaukite, naudokitės profesionalų paslaugomis.

Kadastrinius matavimus galima pradėti tik tada, kai savininkas pasirūpina laikinu (preliminariu) žemės sklypo planu bei VĮ Registrų centro išduotu žemės sklypo pažymėjimu, arba žemėtvarkos skyriaus  dokumentu apie suprojektuotą arba leista išsipirkti iš valstybės žemės sklypą. O prieš lauko matavimo darbus, pats matininkas informuoja visus kaimynus, kad vyks matavimo darbai. To reikia tam, kad vėliau būtų išvengta tuščių ginčų. Žemė – turtas, o jos netekti ar prarasti bent menkiausią centimetrą nenori niekas.

Įprastai matavimo darbai užtrunka nuo vieno iki kelių mėnesių. Viskas priklauso nuo sklypo, jo sudėtingumo bei darbų krūvio. Jei norite šiek tiek sutaupyti, tada darbus atlikite šaltuoju metų laiku, kainos būna mažesnės.

Panaši tema susijusi su Utenos geodezija: http://insert.lt/geodeziniu-matavimu-naujienos-utenoje/

Patiko? Pasidalink

Žaidimų stalai – puiki galimybė paįvairinti laisvalaikį

Įrenginėjant biurą, vaikų kambarį ar kitą laisvą erdvę namuose, labai svarbu pagalvoti ir apie pramogas. Viena geriausių idėjų – žaidimų stalai, kurie gali padėti naudingai užimti laisvą laiką. Jie lavina reakciją, greitį, komandinį darbą ir yra kur kas palankesni jūsų sveikatai nei įvairūs kompiuteriniai žaidimai. Be to, tai leidžia atitrūkti nuo darbo, pasikrauti energijos, skatina geras emocijas. Kokie žaidimų stalai populiariausi?

Stalo tenisas

Jei jus domina žaidimų stalai, skatinantys kuo judresnę veiklą, rinkitės stalo tenisą. Vienas svarbiausių šio žaidimo elementų – technika. Čia svarbu žinoti, kaip taisyklingai paduoti kamuoliuką, nes gera pradžia gali smarkiai lemti tolimesnę žaidimo eigą. Turite atkreipti dėmesį į riešo padėtį, kamuoliuko pasimetėjimą, sąlyčio su rakete tašką bei kamuoliuko kritimo į stalą vietą. Nors iš pradžių tokia technika gali pasirodyti sudėtinga, įgudus rankai, žaidėjai kamuoliukus paduoda ir atmušinėja vis efektyviau, kokybiškiau.

Tokio pobūdžio žaidimų stalai reikalauja didesnės erdvės, nes jie užima pakankamai daug vietos. Tačiau didžiausias šio žaidimo pliusas – ne tik reakcijos gerinimas. Tai naudinga akių judesių koordinacijai, žaidžiant stalo tenisą tobulinami refleksai. Be to, žaidžiant stalo tenisą, didinamas smegenų aktyvumas.

Stalo futbolas

Šis žaidimas be galo populiarus baruose, naktiniuose klubuose, biuruose ir kitose įstaigose ar viešose erdvėse. Taip yra todėl, kad tokie žaidimų stalai skatina komandinį darbą, juos gali žaisti daugiau nei du asmenys. Ši laisvalaikio forma sulaukė ganėtinai didelio susidomėjimo, galima pastebėti, kad stalo futbolą žaidžia įvairaus amžiaus žmonės, todėl tai gali tapti be galo naudinga pramoga ir jūsų namuose.

Sveikatos specialistai pabrėžia, kad dirbant protinį darbą ir nuolat sėdint prie kompiuterio, būtinos trumpos pertraukėlės, kurių metu atliekama mankšta. Kadangi daugelis darbuotojų nėra išsiugdę įpročio mankštintis, tam padeda tokie žaidimų stalai kaip stalo futbolas.

Jei neturite pakankamai erdvės, kurią galėtumėte skirti milžiniškam stalui, kuris reikalingas šiam žaidimui, galite įsigyti mini stalo futbolą. Jis bus be galo patogus ir kompaktiškas, stalo futbolą galės žaisti ir jūsų vaikai.

remtasi šaltiniu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Stalo_%C5%BEaidimas

Patiko? Pasidalink

Pirmasis tinklalapio įrašas!

Sveikiname pasirinkus WordPress. Tai pirmasis jūsų tinklalapio įrašas, galite jį redaguoti arba ištrinti.

Patiko? Pasidalink