Šviesoforo signalai visada yra išdėstyti vienoda tvarka

Vairuotojas, kuris nesilaiko kultūringų vairavimo taisyklių, dažnai šia išimtimi netinkamai naudojasi. Pamatęs iš tolo degant geltoną šviesoforo signalą, užuot sustojęs prieš perėją, bando pervažiuoti sankryžą. Nieko nuostabaus, kad sankryžoje ji užklumpa raudonas signalas su visomis iš to išplaukiančiomis nemaloniomis pasekmėmis.

Vairuotojas, važiavęs, esant žaliam šviesoforo signalui, ir pamatęs, kad jis pasikeitė geltonu, neturi stengtis būtinai sustabdyti automobilį prieš perėją, nes, staigiai stabdant, gali susidaryti sunki situacija užpakalyje važiuojantiems vairuotojams. Tuo atveju reikia pervažiuoti pėsčiųjų perėją ir sustoti čia pat už jos. Perėja išdėstyta tokiu būdu, kad tarp jos ir pačios sankryžos yra paliekama kelio dalis (vairuotojai ją vadina „kišene“), kurioje telpa nedidelis automobilis.

Šviesoforo signalai visada yra išdėstyti vienoda tvarka. Tai turi didelę reikšmę daltonikams. Pagal šviesoforų signalų vietą jie nustato įjungto signalo reikšmę.

Po šviesoforu gali būti rodyklė, nurodanti eismo kryptį dešinę. Rodyklė įjungiama per tam tikrą laiko tarpą, įsijungus raudonam šviesoforo signalui, ir išsijungia kartu su juo. Kaip žinome, rodyklė leidžia sukti dešinėn, degant raudonam šviesoforo signalui. Tačiau tam reikia dviejų sąlygų: turi būti įjungtas rodyklės signalas ir suteikta pirmumo teisė pėstiesiems pereiti važiuojamąją dalį.

Sankryžose, kur eismas ne toks intensyvus, šviesoforo rodyklė gali būti žalios spalvos baltoje lentelėje. Kai yra tokia rodyklė, visada vairuotojas gali sukti į dešinę, suteikdamas pirmumo teisę pėstiesiems.

Jeigu sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforu, mūsų važiuojamosios kelio dalies pusėje yra keletas eismo juostų, iš kurių kairioji (arba dvi kairiosios) skiriama kairę sukantiems automobiliams, o dešinioji (arba dvi dešiniosios) — sukantiems į dešinę (vidurinės juostos skirtos važiuoti per sankryžą tiesiai), tai, be rodyklių, nupieštų važiuojamojoje dalyje ir nurodančių kiekvienos juostos paskirtį, gali būti įtaisomi atskiri šviesoforai kiekvienai eismo juostai arba juostoms su ta pačia eismo kryptimi. Tuo atveju prie kiekvieno šviesoforo atitinkamai juostai įtaisomas dar vienas rodyklės pavidalo signalas, rodantis kryptį, kuria vairuotojui reikia važiuoti per sankryžą.

Gali kilti klausimas, kodėl kiekvienai vienos krypties eismo juostai (arba kelioms juostoms) įtaisomi atskiri šviesoforai? Tai paaiškėja, turint galvoje tą aplinkybę, kad tokiose plačiose ir sudėtingose sankryžose automobiliai, priklausomai nuo pasirinktos krypties, gali važiuoti skirtingu laiku. Mat, eismo sklandumui užtikrinti kiekvieną eismo kryptį reikia atskirai sustabdyti arba leisti ja važiuoti, atsižvelgiant ypač tai, kad visose eismo juostose važiavimo periodai paprastai nesutampa.

Yra šviesoforų, kuriuose vietoj gerai žinomo apskrito žalio signalo užsidega žalia rodyklė. Šiuo atveju vairuotojas gali važiuoti tik nurodyta kryptimi, t. y. dešinėn, kairėn arba tiesiai.

Pramonės krovinių pervežimas automobiliais dažnai yra neatskiriama darbo proceso dalis.

Automobilių supirkimas Vilniuje.

Patiko? Pasidalink

Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija

Ateityje automobiliuose vis labiau bus pritaikoma elektronika. Specialus tablo rodys atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ar kliūties, signalizuos, koks yra oro slėgis padangose, kiek susidėvėjo stabdžių kaladėlės. Vairuotojas bus informuojamas kokia aplinkos ir variklio temperatūra, bus signalizuojama ir apie saugaus greičio viršijimą. Automobilio variklio darbą valdys mikroprocesoriai, jie parinks optimalų ir ekonomišką darbo režimą.

Ateityje speciali elektroninė nukreipiančioji sistema informuos vairuotoją apie saugiausią ir mažiausiai apkrautą tolimesnio važiavimo kryptį. Displėjuje (specialiame ekrane) automobilio vairuotojui bus nurodoma, kokiu greičiu važiuoti, kurioje sankryžoje kokia kryptimi pasukti. Ekrane nušvis ir reikalingi kelio ženklai bus perspėjama apie rūką ar plikšalą.

Tokio automobilio vairuotojas galės geriau susiorientuoti ir išvengti avarijos arba bent jau sunkių jos pasekmių. Vairuoti bus lengviau, o važiuoti saugiau.

Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija. Pavyzdžiui, vien Vakarų Vokietijoje, kur dabar, yra 24 milijonai lengvųjų automobilių, korozija automobilistams per metus padaro apie 2,5 mlrd markių nuostolių.

Intensyviai ieškoma įvairių būdų kovoti su metalo korozija, eksperimentuojama, iš kokių medžiagų tikslinga gaminti automobilius netolimoje ateityje. Jau dabar kiekviename lengvajame automobilyje įvairios plastmasinės detalės sveria apie 100 kg. O jeigu iš plastmasinių medžiagų pagaminti kėbulą, ratlankius, perdavimo pavaras ir… net variklį. Tai būtų pigus ir labai lengvas automobilis. Pailgėtų jo eksploatacijos laikas.

Sutaupytume ir degalų, kadangi iš polimerinių medžiagų pagamintas automobilis būtų daug lengvesnis. Tyrimai rodo, kad kiekviename penkiaviečiame automobilyje važiuoja vidutiniškai ne daugiau kaip 1,8 keleivio. Nesunku paskaičiuoti, kiek bereikalingai sudeginama kuro pervežti pusiau tuščią, beveik toną sveriantį ,automobilį, kuriame dabar visi pagrindiniai agregatai, mazgai, detalės pagaminti iš sunkaus metalo.

Kodėl šiandien plastmasiniai automobiliai dar nepakeičia gaminamų iš metalo? Čia yra dar daug sudėtingų niuansų.

Pagrindinis plastmasių trūkumas — tai nedidelis jų ilgaamžiškumas. Metalas (kol jis nepaveiktas korozijos) praktiškai gali tarnauti neribotą laiką, o polimerinės medžiagos yra jautrios temperatūros svyravimams, tiesioginiams saulės spinduliams, atmosferiniams krituliams. Dauguma polimerų per 10-15 metų netenka savo teigiamų savybių.

Šiandien atsparios polimerinės medžiagos dar labai brangios. Neseniai „Ford“ firma pagamino eksperimentinį lengvąjį automobilį beveik vien iš plastmasės kompozito sustiprinto vandenilio pluoštu. Šio automobilio kaina buvo iš tiesų pasakiška — 3,5 milijono dolerių. Masiškai gaminti tokių automobilių neapsimoka.

Yra dar ir kitų sunkumų. Gaminant automobilius iš plastmasės, labai didelės darbo sąnaudos, reikia daug rankų, darbo. Automobilio kėbulo detales sparnus, duris ir t. t. — iš metalo galima išštampuoti per sekundės dalis, o tokios pat plastmasės detalės pagaminamos per daug kartų ilgesnį laiką.

„Trabant“ — vienintelis masiškai gaminamas automobilis su plastmasiniu kėbulu. Šio mikrolitražinio automobilio kėbulo visos išorinės dalys — stogas, sparnai, bagažinė, kapotas — pagaminti iš duroplasto.

Plastmasės panaudojamos ir nedidelėmis serijomis gaminamiems sportinių automobilių Matra-Simka, Ligier ir kt. kėbulams. JAV firma „Polymotor Research“ pagamino 2,3 litro darbinio tūrio bandomąjį variklį, kurio 90 procentų detalių, išskyrus alkūninį ir skirstymo velenus, degimo kamerą ir kai kurias kitas detales, yra iš armuoto plastiko. Variklis sveria tik 76 kilogramus.

Pasak supirkėjų kurie teikia automobiliu supirkimas Vilnius paslaugas, ateitis automobilių gamybos pramonėje priklausys polimerinėms medžiagoms. Turbūt dar ir mums teks važinėti ne eksperimentiniais, o masinės gamybos automobiliais iš plastmasės.

Šaltinis – Ar galės automobilis važiuoti be vairuotojo, ar pakeis žmogų automatas?

Patiko? Pasidalink