Aklieji pumpurai. Dažnai frezijų žiedynų viršutiniai pumpurai, o kartais visi žiedynai, ypač šoniniai, nudžiūsta. Tai dažniausiai būna dėl blogų šviesos sąlygų. Pasodinus gumbasvogūnius rugsėjo mėn. (augalai žydi sausio—vasario mėn.) žiedų derlius gaunamas dvigubai mažesnis, negu pasodinus gruodžio mėn. (žydi kovo-balandžio mėn.). Išanalizavus rudeninio auginimo nežydinčius augalus, buvo rasti susiformavę ir vėliau nudžiuvę centrinių ir šoninių žiedynų pumpurai.
Šviesos trūkumui ypač jautrios geltonžiedės veislės. Pirnpernel, Stockholm, White Swan, Rosemunde, Rosita veislės neblogai žydėjo net ir tada, kai jos augo blogoje šviesoje, o Eldorado, Gloria Solis, Orange Favourite (tetraploidinės veislės) visai nežydėjo.
Aklųjų pumpurų ypač pagausėja, kai, formuojantis žiedams, šiltnamyje palaikoma aukšta temperatūra. R. Zunde (1972) nurodo, kad žiedyne žydi tik apatiniai žiedai po to, kai jiems formuojantis, temperatūra pašoka iki 20°C.
Aklųjų pumpurų būna mažai, kai augalai, pasirodžius žiedpumpuriams, periodiškai kas 2 savaitės tręšiami lengvai prieinamais kalcio junginiais (ypač kalcio salietra).
Nykštiniai žiedynai. Labai dažnai atstumas tarp apatinio ir sekančių žiedų žiedyne būna per didelis, kartais net 10-15 cm. Apatinis žiedas primena rankos nykštį, todėl ir pats žiedynas vadinamas nykštiniu.
Šios anomalijos būna dėl didelio temperatūros svyravimo ir labai žemos temperatūros, formuojantis žiedynams. Tokiu atveju, susiformavus apatiniam žiedynui, sekantys žiedai nesivysto dėl nepalankių sąlygų.
Pas mus veislės White Swan, augančios šiltnamio priekyje, išaugo normalūs žiedynai, o jo gale, kur temperatūra buvo 3-4 laipsniais žemesnė, išaugo nykštiniai žiedynai.
Kadangi nykštinių žiedynų daugiau išauga žiemą, matyt, tam turi įtakos ir šviesa, tačiau aukščiau minėtu atveju šviesos sąlygos šiltnamio gale buvo geresnės, negu jo priekyje.
Kardeliniai žiedynai. Jeigu temperatūros smarkiai svyruoja ne tik atskirais laikotarpiais, bet ir per visą žiedynų formavimosi periodą, tai išsivysto vadinamieji kardeliniai žiedynai. Tada atstumai tarp žiedų visame žiedyne būna nevienodi, žiedai auga tiesiai į viršų, kaip kardelių.
Minėtos anomalijos labai menkina žiedų dekoratyvinę vertę.
Pažiedlapių deformacijos. Frezijų žiedyne pažiedlapiai paprastai būna trumpi, o kartais jie išauga keliskart ilgesni už pačius žiedus, žiedynuose išsidėsčiusius netaisyklingai.
Tokie nukrypimai dažniausiai būna dėl aukštos temperatūros, ypač jeigu žiedai jau buvo pradėję formuotis žemoje temperatūroje.
Net ir vienodose sąlygose augdami ne visų veislių žiedynai būna deformuoti, nes įvairios veislės nevienodai jautrios išorės faktorių kitimams, arba jų žiedynai formuojasi ne tuo pačiu laiku.
žiedynkočių deformacijos. Žiedynkočiai deformuojasi, kai, intensyviai jiems augant, būna blogos šviesos sąlygos, kai smarkiai kinta per dieną šiltnamių temperatūra, nepastovi dirvožemio drėgmė ir blogai įtempti tinklai. Jie išsilanksto ir tada, kai auga azotu patręštoje dirvoje. Virusais užsikrėtusių augalų žiedynai taip pat būna deformuoti.
Tai menkina žiedų prekinę vertę. Išsilanksčiusiais žiedynkočiais žiedai negali būti ekstra arba I rūšies.
