Rožių dauginimas skiepijant ir substrato parinkimas

Substratas.

Rožės vienoje vietoje auginamos keletą metų, todėl joms substratą reikia labai gerai paruošti. Jis turi būti purus, gerai praleidžiantis orą ir vandenį, o jo pH 6,5-6,8. Tinkamiausias substratas, kurio masė 0,8-1 kg/l. Rožės gerai auga ir labai lengvoje žemėje, kurios masė 0,4-0,5 kg/l. Tokiam substratui gauti naudojamos aukštapelkių durpės, mėšlas, rupus žvyras, molis ar veleninė žemė (2:1:1:1).

Gėles auginantys daržininkystės ūkiai rožėms auginti gali panaudoti žemė, kurioje prieš tai augo agurkai, tiktai ji turi būti sterili, iškaitinta. Šiuo atveju substratas sudaromas iš aukštapelkių durpių, mėšlo, žemės ir medžio skiedrų (1:1:1:3).

Pirmiausia trąšos gerai sumaišomos su durpėmis, po to sudedamos visos kitos substrato dalys. Taip paruoštas substratas palaikomas krūvoje ne mažiau kaip mėnesį, tada vežamas šiltnamį ir išberiamas ant išpurentos bei išlygintos žemės. Šiltnamyje paskleistas substratas išlyginamas, perkasamas 30 40 cm gyliu, palaistomas ir po mėnesio galima sodinti rožes.

Dauginimas skiepijant.

Poskiepių paruošimas. Iki sodinimo poskiepiams skirti erškėčiai laikomi apkasti lauke arba šaltoje vietoje. Kad lengviau atsiskirtų žievė, likus dviem savaitėms iki skiepijimo, jie sunešami patalpą ir sodinami į iš polietileno plėvelės padarytus cilindrus. Plėvelė supjaustoma 20×25 cm dydžio gabalėliais. Ant paruošto gabalėlio padedamas poskiepis, apipilamas substratu, plėvelė susukama į vamzdelį ir susmeigiama trimis vinutėmis. Poskiepio šaknies kaklelis turi būti virš substrato paviršiaus, kad patogu būtų skiepyti. Kai kurie gėlininkai daro atvirkščiai: pirma paskiepija ir tiktai po to sodina polietileno cilindrą, aiškindami, kad taip sparčiau dirbti. Tačiau šiuo atveju skiepų prigyja mažiau.

Substratas.

Poskiepiams sodinti substratas sudaromas iš aukštapelkių durpių, perpuvusio mėšlo ir smėlio (1:1:1).

Pasodinti erškėčiai glaustai sustatomi į dėžutes ir palaistomi. Laikomi 16-18°C šilumos patalpoje. Jeigu oras sausas, retkarčiais apipurškiama vandeniu.

Skiepijimas.

Skiepijimui geriausiai tinka pusiau sumedėję ūgliai. Juos galima imti nuo šiltnamyje augančių rožių. Be to, esant reikalui, įskiepius galima išlaikyti 1°C šilumos patalpoje 1-2 mėnesius. Poskiepio stiebas nupjaunamas toje vietoje, kur jis pereina į šaknies kaklelį. Žievė akiavimo peiliu vertikaliai įpjaunama 2-2,5 cm ir pjūvio pakraščiai abi puses atsargiai atlenkiami. Tada paruošiamas įskiepis su 1 ar 2 gerai išsivysčiusiomis akutėmis. įskiepis įpjaunamas įstrižai žemiau akutės 2-2,5 cm, o viršuje akutės paliekamas 5–7 mm stuobrelis. Paruoštas įskiepis įkišamas poskiepyje padarytą pjūvį ir stipriai apvyniojama medicininio pleistro juostele.

Įskiepytos rožės glaustai viena prie kitos sustatomos ant stelažų (1 m2 telpa 400-450 vnt.). Stelažas iš apačios turi būti šildomas, o ant dugno pripilta 5 cm sluoksnis pakalkintų ir sudrėkintų durpių. Prie stelažo kraštų pritvirtinami stogo formos rėmai, ant jų užtiesiamas popierius, o ant pastarojo polietileno plėvelė. Pirmąsias dvi savaites temperatūra turi būti 20 C grunto 1-2° aukštesnė. Drėkinama vandeniu iš įskiepytos rožės kelis kartus per dieną vėdinamos, prie sausesnio oro.

Po dviejų savaičių, ūgliams užaugus iki 10-12 cm, temperatūra sumažinama iki 16-18°C, uždangalai nuimami, laistoma rečiau. Tokiomis sąlygomis įskiepytos rožės laikomos iki realizavimo.

Sodinti į nuolatinę augimo vietą galima tada, kai įskiepytos rožės būna 20-25 cm aukščio, turi 1-2 gerai išsivysčiusius ūglius ir 20-22 cm ilgio šaknis.

Info: Rožės ir jų veislės

Patiko? Pasidalink

TULPIŲ BOTANINĖ- MORFOLOGINĖ APŽVALGA IR BIOLOGINIAI YPATUMAI

Svogūnas

 Tai vegetatyvinio daugi­nimosi, atsinaujinimo ir maisto medžia­gų kaupimo organas, sudarytas iš paki­tusio stiebo — svogūno dugnelio ir pa­kitusių lapų — dengiamojo bei maitina­mųjų lukštų. Svogūne pakanka maisto medžiagų antgžeminėms augalo dalims bei naujiems dukteriniams svogūnams  išauginti.
Pagrindinis augalo gyvybinių pradų nešėjas yra svogūno dugnelis. Dengia­masis lukštas saugo svogūną nuo karš­Cių, temperatūros svyravimo, perdžiū­vimo, ligųr kenkėjų ir nepalankių po­veikių. Maitinamuosiuose lukštuose esančių maisto medžiagų pakanka nor­maliai antžeminei daliai ir, geriausiu atveju, tokiai pačiai, kaip motininio svogūno, dukterinių svogūng masei išauginti.

Svogūno forma (ištisęs, pailgai ap­valus, ropiškas), spalva ir dydis būdin­gi atskiroms tulpių rūšims arba rūšių grupėms. Kai kurių veislių svogūnai taip pat skiriasi forma ir spalva, tačiau šie požymiai dar labiau priklauso nuo motininio svogūno, klimato meteoro­loginių, agrotechninių sąlygų ir svo­gūno sunokimo laipsnio.

Tulpių svogūnų kloną sudaro labai nevienodos masės ir formos svogūnai. Žydintis augalas išauga iš ne mažiau kaip 3 maitinamuosius lukštus turinčio svogūno, kurio masė 5–8 g, o vegeta­tyvinės reprodukcijos pradus turi kiek­vienas normaliai išsivystęs svogūnas nepriklausomai nuo jo rnasės ir formos. Genetiškai jaunesnių klonų svogūnas, pasiekęs generatyvinę brandą, būna sunkesnis, apvalesnis, pakaitinio svo­gūno viena pusė plokščia, nes jis išsi­vysto generatyvinio ūglio pažastyje, maitinamieji lukštai puresni. Tokio klono ir kiti dukteriniai svogūnai būna labiau suploti.

Tulpių lukštai

Dengiamasis lukštas (tu­nika). Svogūnams bręstant, išorinio maitinamojo lukšto maisto medžiagos būna sunaudotos ir jis virsta popieriška ar odiška, matine ar blizgančia plėvele. Dengiamojo lukšto anatominė sandara kitokia negu maitinamųjų lukštų. Jo spalvą ir faktūrą šiek tiek lemia veislės savybės, o daugiausiai iškasimo laikas. Vėlai iškastų svogūng dengiamasis lukš­tas būna tamsiai rudas, storesnis, anksti iškastų balsvas, šviesiai geltonas arba rausvai rusvas, plonokas. Kai ku­rių tulpių rūšių svogūng dengiamasis. lukštas ryškiaspalvis, pvz., Tulipa turkestanica – avietiškai rausvas, Tulipahumilis             oranžiškai rausvas, daugelio vidinė pusė pūkuota ar plaukuota — T. orthopoda, T. biflora, T. biflorifor­mis, T. turkestanica, T. linifolia. Kai kurių iš jų dengiamojo lukšto vidiniai plaukeliai tokie ilgi, kad išlenda svo­gūno paviršių ir sudaro gelsvą, o T. maximowiczii rausvą kuokštell. Spalvingesni svogūnai ir daugelio Kauf­mano, Fosterio ir Greigo grupių

Anksti iškastų ir šiltai džiovintų svo­gūng dengiamieji lukštai būna storoki ir kieti, todėl gali kliudyti prasikalti šaknims, ypač anksti pražydinant. To­kius svogūnus prieš sodinimą geriau nulupti arba pamirkyti.

Daugiau info apie tulpes rasite: http://apiegeles.lt/svogunines-geles/tulpes/

Kitas idomus straipsnis: Tulpių ekonominė vertė

Patiko? Pasidalink

Ar egzistuoja tobula vestuvių puokštė?

Jau nuo neatmenamų laikų visos šventės buvo sutinkamos ir palydimos su gėlėmis. Jos yra neišvengiamas akcentas, vestuvės šioje vietoje tikrai nėra jokia išimtis. Juk čia jaunoji negali pasirodyti be vestuvinės suknelės, jaunikiui reikia kostiumo, o visą poros kompoziciją užbaigs tinkamai parinkta vestuvinė puokštė.

Ji yra pakankamai svarbus vestuvių elementas. Galima galvoti ir atvirkščiai, čia tik gėlės, kurios anksčiau ar vėliau nuvys, kam jų paieškai skirti brangų laiką ir leisti dar nemenkus pinigus. Greičiausiai kiekviena moteris gebėtų tokiam teiginiui paprieštarauti.

Vestuvės ir jaunosios puokštė

Karališkų šeimų atstovai vestuvių neįsivaizduoja be jaunosios puokštės, be jų sunkiai išsiverčia ir Holivudo žvaigždės, daugelis jaunų moterų visame pasaulyje, tai kaip standartas, taisyklė, tad jos ignoruoti tikrai neverta. Šiais laikais dar ir galimybės yra pakankami didelis, o pasirinkimo tikrai netrūksta.

Geriau savęs šioje vietoje paklausti – ar egzistuoja tobula vestuvių puokštė? Žinoma, pats tobuliausias variantas bus tas, kurį pasirinks jaunoji, nes tik ji gali žinoti ko nori, ko jai reikia. Suprantama, kad vestuvių rinka yra plati, yra žurnalai, kurie moko, kaip dera elgtis per šią šventę, tam kuriamos laidos, forumai, internetinės svetainės. Egzistuoja ir mados bei tendencijos ir kiekvienais metais jos kinta. Aklai sekti patarimais ne verta, geriau pradžioje pabandyti suvokti savo poreikius ir siekius. Vieniems elementari kompozicija, sudaryta iš pastelinių spalvų yra pats geriausias pasirinkimas. Šaunu, rinkitės ir neabejokite savo apsisprendimu.

Kiti nori pabūti šiek tiek daugiau madingi, jiems patinka neatsilikti nuo laikmečio skonio, o gal net ir paeksperimentuoti yra šaunu. Nebijokite ir to. Floristai yra menininkai, jie mėgsta į įprastus daiktus ir atributus pažvelgti nekasdieniškai, ieškoti originalaus ir unikalaus sprendimo. Nors ir šie, savo srities profesionalai, gali drąsiai patikinti, kad nėra tobuliausio varianto. Egzistuoja daug pasirinkimų, bet vieno tikslaus standarto nėra.

Žinoma, reikia pagalvoti ir apie tos dienos planus, nes be galo didelė ir ekstravagantiška puokštė atrodys nepakartojai nuotraukose, tik ar su šiuo mini meno kūriniu bus patogu visur keliauti, priimti sveikinimus ir sujungti savo gyvenimus? Nelabai, bet nesustabdykite savo paieškų, nes kas domisi, ieško ir mąsto, visada suranda sau labiausiai tinkantį variantą.

Daugiau info rasti apie gėlių pristatymą Vilniuje. Palmita.lt – pristatys Jūsų puokštę į bet kurią Vilniaus vieta nemokamai.

Patiko? Pasidalink

Gėlių kelias pas mus – gėlių didmeninė prekyba

Gėlių kelias pas mus

Prekyba gėlėmis visada buvo klestintis verslas. Progų, kurias sutinkame su gėlių puokšte, visų žmonių gyvenime užtenka. Greičiausiai, nereikia sakyti kur mes gėles perkame. Paslapties čia nėra. Specializuotos prekybos vietos teikia šią paslaugą, tereikia užsukti, išsirinkti ir džiaugtis savo pasirinkimu.

Tik ar dažnai susimąstome kaip veikia visa prekybos sistema? Suprantama, kad gėles prekybai reikia paruošti. Jas augina specializuoti ūkiai. Tada prekybai jau paruošta prekė patenka į didmenininkų rankas. Jie turi specializuotus sandėlius, transporto tinklą bei pažintis.

Didmeninė prekyba yra orientuota į smulkiuosius verslininkus. Paprastam asmeniui ne visada tokioje prekybos vietoje pavyks apsipirkti. O kartais, tai atlikti labai norisi, nes pasirinkimas velniškai didelis, kainos viliojančios. Didmeninė prekyba gėlėmis atlieka pakankamai svarbią funkciją. Šia veikla užsiimantys asmenys stengiasi visą Lietuvos rinką aprūpinti margaspalviais žiedais. Smulkieji prekybos taškai čia susiperka savo produkciją, o tada paprasti pirkėjai įsigyja jiems patinkančias gėlių veisles ar puokščių kompozicijas.

Gėlių kainos

Nepatinka gėlių kaina? Ji atrodo per aukšta, o kokybė pusėtina? Nuvertinti vieno ar kito prekybos taško taip greitai nereikia. Jie neretai tampa didmenininkų aukomis. Madas bei naujoves diktuoja stambieji. Neretai ir kainas reguliuoja. Žinoma, per daug piktintis nedera, nes kiekvienas verslas turi savo gerus bei blogus laikus.

Pakilo degalų kainos, tikėtina, kad pabrangs ne tik pieno ar mėsos produktai, bet ir gėlės. Jas atvežti reikia, o jos keliauja visai jau ne mažus atstumus. Lietuvoje dažniausiai prekiaujama Europos Sąjungos šalyse užauginta produkcija. Populiariausia yra olandiška produkcija, bet būna, kad kai kurie žiedai atkeliauja ir iš tolimesnių žemynų. Jų kaina neišvengiamai skirsis. Kalbėti apie kokybę šioje vietoje nėra taip jau lengva, nes Pietų Amerikos klimatas skiriasi nuo Europos. Tad gėlės atkeliavusios iš tolimų kraštų turi akivaizdžių išvaizdos skirtumų. Vieniems tai be galo svarbu, kiti net nesusimąsto kur jų išsirinkta gėlių puokštė užauginta buvo ir kokį atstumą iki Lietuvos sukorė. Svarbu, kad jas įsigyti pavyko ir klientas laimingas liko.

Didmeninė prekyba mums leidžia džiaugtis gėlių įvairove. Visko savo žemėje neužauginsime, o užsakinėti nedideliais kiekiais iš kitų šalių gėlių, nebūtų nei protinga, nei pigu.

Patiko? Pasidalink