Dažnai frezijų žiedynų viršutiniai pumpurai nudžiūsta

Aklieji pumpurai. Dažnai frezijų žiedynų viršutiniai pumpurai, o kartais visi žiedynai, ypač šoniniai, nudžiūsta. Tai dažniausiai būna dėl blogų šviesos sąlygų. Pasodinus gumbasvogūnius rugsėjo mėn. (augalai žydi sausio—vasario mėn.) žiedų derlius gaunamas dvigubai mažesnis, negu pasodinus gruodžio mėn. (žydi kovo-balandžio mėn.). Išanalizavus rudeninio auginimo nežydinčius augalus, buvo rasti susiformavę ir vėliau nudžiuvę centrinių ir šoninių žiedynų pumpurai.

Šviesos trūkumui ypač jautrios geltonžiedės veislės. Pirnpernel, Stockholm, White Swan, Rosemunde, Rosita veislės neblogai žydėjo net ir tada, kai jos augo blogoje šviesoje, o Eldorado, Gloria Solis, Orange Favourite (tetraploidinės veislės) visai nežydėjo.

Aklųjų pumpurų ypač pagausėja, kai, formuojantis žiedams, šiltnamyje palaikoma aukšta temperatūra. R. Zunde (1972) nurodo, kad žiedyne žydi tik apatiniai žiedai po to, kai jiems formuojantis, temperatūra pašoka iki 20°C.

Aklųjų pumpurų būna mažai, kai augalai, pasirodžius žiedpumpuriams, periodiškai kas 2 savaitės tręšiami lengvai prieinamais kalcio junginiais (ypač kalcio salietra).

Nykštiniai žiedynai. Labai dažnai atstumas tarp apatinio ir sekančių žiedų žiedyne būna per didelis, kartais net 10-15 cm. Apatinis žiedas primena rankos nykštį, todėl ir pats žiedynas vadinamas nykštiniu.

Šios anomalijos būna dėl didelio temperatūros svyravimo ir labai žemos temperatūros, formuojantis žiedynams. Tokiu atveju, susiformavus apatiniam žiedynui, sekantys žiedai nesivysto dėl nepalankių sąlygų.

Pas mus veislės White Swan, augančios šiltnamio priekyje, išaugo normalūs žiedynai, o jo gale, kur temperatūra buvo 3-4 laipsniais žemesnė, išaugo nykštiniai žiedynai.

Kadangi nykštinių žiedynų daugiau išauga žiemą, matyt, tam turi įtakos ir šviesa, tačiau aukščiau minėtu atveju šviesos sąlygos šiltnamio gale buvo geresnės, negu jo priekyje.

Kardeliniai žiedynai. Jeigu temperatūros smarkiai svyruoja ne tik atskirais laikotarpiais, bet ir per visą žiedynų formavimosi periodą, tai išsivysto vadinamieji kardeliniai žiedynai. Tada atstumai tarp žiedų visame žiedyne būna nevienodi, žiedai auga tiesiai į viršų, kaip kardelių.

Minėtos anomalijos labai menkina žiedų dekoratyvinę vertę.

Pažiedlapių deformacijos. Frezijų žiedyne pažiedlapiai paprastai būna trumpi, o kartais jie išauga keliskart ilgesni už pačius žiedus, žiedynuose išsidėsčiusius netaisyklingai.

Tokie nukrypimai dažniausiai būna dėl aukštos temperatūros, ypač jeigu žiedai jau buvo pradėję formuotis žemoje temperatūroje.

Net ir vienodose sąlygose augdami ne visų veislių žiedynai būna deformuoti, nes įvairios veislės nevienodai jautrios išorės faktorių kitimams, arba jų žiedynai formuojasi ne tuo pačiu laiku.

žiedynkočių deformacijos. Žiedynkočiai deformuojasi, kai, intensyviai jiems augant, būna blogos šviesos sąlygos, kai smarkiai kinta per dieną šiltnamių temperatūra, nepastovi dirvožemio drėgmė ir blogai įtempti tinklai. Jie išsilanksto ir tada, kai auga azotu patręštoje dirvoje. Virusais užsikrėtusių augalų žiedynai taip pat būna deformuoti.

Tai menkina žiedų prekinę vertę. Išsilanksčiusiais žiedynkočiais žiedai negali būti ekstra arba I rūšies.

Patiko? Pasidalink

CO2 skatina frezijų augimą ir vystymąsi

Anglies dioksido panaudojimas. Daržininkai seniai žino, kad, padidinus CO2 koncentraciją šiltnamiuose, padidėja pomidorų ir agurkų derlius. Anglijoje jau 1926 m. buvo nustatyta, kad pomidorų derlius, padidinus CO2 koncentraciją, padidėja apie 30%.

Š. Bekcejevas (1975) nurodo, kad šios dujos veiksmingiausios žiemą ir pavasarį, nes augalai CO2 efektyviai naudoja tiktai tada, kai šviesos intensyvumas viršija 5000 liuksų. Šių dujų veiksmingumas priklauso ir nuo temperatūros. Naktį ji turi būti ne žemesnė kaip 15-16°C, o dieną 24°C. Augalus reikia gausiai laistyti, tačiau gausiai netręšti. 1000 m2 šiltnamyje per valandą reikia sudeginti 1 kg propano butano. Tokiu būdu palaikoma 0,1 CO2 koncentracija. Deginti pradedama ryte ir baigiama 1–1,5 val. prieš nusileidžiant saulei. Degikliai šiltnamyje temperatūrą pakelia 1–2 °C.

Taikant šią patirtį gėlininkystėje, reikia žinoti, kad optimali temperatūra kiekvienai gėlių rūšiai yra kitokia. Be to, daugelis autorių nurodo, kad, padidinus CO2 koncentraciją šiltnamiuose, gėles reikia tręšti gausiau.

Pramoninėje gėlininkystėje CO2, kaip fotosintezės skatintojas, pradėtas naudoti nelabai seniai. Pirmiausia kiekvienai gėlių rūšiai buvo nustatoma optimali šių dujų koncentracija. Gastra įrodė, kad, padidinus CO2 kiekį iki 0,1-0,14% (normalus 0,03°/0), daugumos gėlių fotosintezės aktyvumas padidėjo dvigubai ir net trigubai. CO2 poveikis tuo didesnis, kuo palankesnis šviesos, drėgmės, temperatūros ir trąšų režimas.

Įvairiuose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad CO2 skatina frezijų augimą ir vystymąsi. Teigiama, kad žiemą CO2 iš dalies kompensuoja šviesos trūkumą, todėl augalų, paveiktų CO2, būna geresni žiedynkočiai daugiau žydinčių augalų ir žiedyne žiedų (Weld). Optimali CO2 koncentracija — 0,15%. Didesnė kaip 0,2% koncentracija neleistina. Kai įjungti CO2 davikliai, šiltnamių temperatūra gali būti kiek aukštesnė.

CO2 koncentracijai didinti naudojami vairaus tipo propano butano dujų degikliai.

Panerio tarybiniame ūkyje nuo 1968 m. visuose šiltnamiuose nuo kovo 1 d. iki spalio 1 d. CO2 koncentracija didinama aparatu GUG-1. 600 m2 šiltnamyje 2 tokie aparatai CO2 koncentraciją padidina iki 0,1%. Aparatai būna jungti nuo 8 iki 17 val. Didesnei koncentracijai palaikyti reikia daugiau aparatų. Šiame ūkyje CO2 koncentracija šiltnamiuose kontroliuojama anglų gamybos aparatu C-301.

Dar yra daug neaiškumų dėl CO2 panaudojimo gėlių šiltnamiuose, pavyzdžiui, kuriais augimo etapais šias dujas naudoti, tiriami jų gavimo šaltiniai. Deginant propano butaną, be CO2, dažnai gaunamas šalutinis produktas — anglies oksidas (CO), o tai labai nuodingos dujos. Dar CO2 gaunamas iš suskystintos angliarūgštės, tačiau tai brangu. Tiriama CO2 koreliacija su šviesa (intensyvumas, fotoperiodas), temperatūra, tręšimu (pasikeitus CO2 koncentracijai, optimalios šių dydžių ribos būna kitokios).

Patiko? Pasidalink

Nemažą savo gyvenimo dalį praleidžiame įstaigose

Nemažą savo gyvenimo dalį praleidžiame įstaigose, gamyklose. Todėl ir čia neturėtume pamiršti gėlių. Puošdami jomis savo darbo vietą, mes tarsi įnešame kartais niūroką aplinką dalelytę gamtos ir tuo padarome ją linksmesnę, jaukesnę.

Patalpą, kurioje dirbame, geriausia puošti vazoninėmis žydinčiomis arba dekoratyviomis lapinėmis gėlėmis, kurioms nereikia ypatingos priežiūros. Šiaurinės pusės langų nereikia užstatyti augalais, kad neužtamsintų patalpos. Gėles, kurioms nereikia tiesioginių saulės spindulių, galima statyti ant neaukštų spintų. Čia gerai augs gebenė, papartis, smidras, chlorofitas. Ištvermingiausias kambarinis augalas, puikiai pakeliantis ir šviesą, ir pavėsį, vandens perteklių ir jo trūkumą,— aukštoji aspidistra. Ji puošni savo dryžuotais lapais. Taip pat gražus augalas balzaminas. Net ir šiaurinėje pusėje jis visada dekoratyvus ir gausiai žydi raudonais, rožiniais, baltais, violetiniais, margais, gana stambiais — iki 3 cm skersmens žiedais. Paskiras žiedas išsilaiko 3-4 dienas. Augalas žydi apie 8 mėnesius per metus. O nedidelė vazelė su gėlėmis ant rašomojo stalo gerai nuteiks ir dirbantįjį, ir lankytoją.

Gėlių siena Vilniuje Jūsų šventei

Jeigu tarnybinės patalpos langai į pietinę pusę ir saulė per dieną gerokai įkaitina, galima auginti šviesamėgius augalus ant palangės, pavyzdžiui, kaktusus, laipiojančias storalapes vaškuoles. Jas galima išskirstyti per visą langą: žalia „užuolaida“ apsaugos patalpą nuo kaitros. Ji ypač graži, kai pražysta vaškiniai žiedai, susitelkę gausia žiedžiuose žiedynuose.

Gamybinių patalpų vestibiuliuose, laiptų aikštelėse keraminiuose arba mediniuose dekoratyviniuose induose galima pasodinti vazoninių

Klubams, poilsio namams, raudoniesiems kampeliams augalai teikia jaukumo, daro apgyventų patalpų įspūdį. Erdviose, šviesiose naujų statinių visuomeninėse patalpose tinka įvairaus dydžio, konfigūracijos dekoratyviniai indai su juose susodintomis vazoninėmis gėlėmis, augalais dekoratyviais lapais, o ant plačios palangės galima auginti santpaulijas, ant neaukšto kamieno epifitinius ir daugelį kitų augalų.

Visuomeninių patalpų — ligoninių, sanatorijų, viešbučių — vestibiulius dažnai puošia koks nors aukštas, statinaitę įsodintas augalas: palmė, aukuba, oleandras. Jie parenkami, atsižvelgiant į patalpos aukštį ir tūrį. Vis dažniau analogiškuose interjeruose matome vazoninių gėlių, pasodintų dekoratyviniuose induose, kompozicijas. Tokiuose interjeruose tiks tvenkinėlis su vandens augalais. Nišas galima apželdinti svyrančiais augalais. Tik pravartu įsidėmėti, kad nuskurdę augalai aplinkos nepuošia.

Patiko? Pasidalink

Rožių dauginimas skiepijant ir substrato parinkimas

Substratas.

Rožės vienoje vietoje auginamos keletą metų, todėl joms substratą reikia labai gerai paruošti. Jis turi būti purus, gerai praleidžiantis orą ir vandenį, o jo pH 6,5-6,8. Tinkamiausias substratas, kurio masė 0,8-1 kg/l. Rožės gerai auga ir labai lengvoje žemėje, kurios masė 0,4-0,5 kg/l. Tokiam substratui gauti naudojamos aukštapelkių durpės, mėšlas, rupus žvyras, molis ar veleninė žemė (2:1:1:1).

Gėles auginantys daržininkystės ūkiai rožėms auginti gali panaudoti žemė, kurioje prieš tai augo agurkai, tiktai ji turi būti sterili, iškaitinta. Šiuo atveju substratas sudaromas iš aukštapelkių durpių, mėšlo, žemės ir medžio skiedrų (1:1:1:3).

Pirmiausia trąšos gerai sumaišomos su durpėmis, po to sudedamos visos kitos substrato dalys. Taip paruoštas substratas palaikomas krūvoje ne mažiau kaip mėnesį, tada vežamas šiltnamį ir išberiamas ant išpurentos bei išlygintos žemės. Šiltnamyje paskleistas substratas išlyginamas, perkasamas 30 40 cm gyliu, palaistomas ir po mėnesio galima sodinti rožes.

Dauginimas skiepijant.

Poskiepių paruošimas. Iki sodinimo poskiepiams skirti erškėčiai laikomi apkasti lauke arba šaltoje vietoje. Kad lengviau atsiskirtų žievė, likus dviem savaitėms iki skiepijimo, jie sunešami patalpą ir sodinami į iš polietileno plėvelės padarytus cilindrus. Plėvelė supjaustoma 20×25 cm dydžio gabalėliais. Ant paruošto gabalėlio padedamas poskiepis, apipilamas substratu, plėvelė susukama į vamzdelį ir susmeigiama trimis vinutėmis. Poskiepio šaknies kaklelis turi būti virš substrato paviršiaus, kad patogu būtų skiepyti. Kai kurie gėlininkai daro atvirkščiai: pirma paskiepija ir tiktai po to sodina polietileno cilindrą, aiškindami, kad taip sparčiau dirbti. Tačiau šiuo atveju skiepų prigyja mažiau.

Substratas.

Poskiepiams sodinti substratas sudaromas iš aukštapelkių durpių, perpuvusio mėšlo ir smėlio (1:1:1).

Pasodinti erškėčiai glaustai sustatomi į dėžutes ir palaistomi. Laikomi 16-18°C šilumos patalpoje. Jeigu oras sausas, retkarčiais apipurškiama vandeniu.

Skiepijimas.

Skiepijimui geriausiai tinka pusiau sumedėję ūgliai. Juos galima imti nuo šiltnamyje augančių rožių. Be to, esant reikalui, įskiepius galima išlaikyti 1°C šilumos patalpoje 1-2 mėnesius. Poskiepio stiebas nupjaunamas toje vietoje, kur jis pereina į šaknies kaklelį. Žievė akiavimo peiliu vertikaliai įpjaunama 2-2,5 cm ir pjūvio pakraščiai abi puses atsargiai atlenkiami. Tada paruošiamas įskiepis su 1 ar 2 gerai išsivysčiusiomis akutėmis. įskiepis įpjaunamas įstrižai žemiau akutės 2-2,5 cm, o viršuje akutės paliekamas 5–7 mm stuobrelis. Paruoštas įskiepis įkišamas poskiepyje padarytą pjūvį ir stipriai apvyniojama medicininio pleistro juostele.

Įskiepytos rožės glaustai viena prie kitos sustatomos ant stelažų (1 m2 telpa 400-450 vnt.). Stelažas iš apačios turi būti šildomas, o ant dugno pripilta 5 cm sluoksnis pakalkintų ir sudrėkintų durpių. Prie stelažo kraštų pritvirtinami stogo formos rėmai, ant jų užtiesiamas popierius, o ant pastarojo polietileno plėvelė. Pirmąsias dvi savaites temperatūra turi būti 20 C grunto 1-2° aukštesnė. Drėkinama vandeniu iš įskiepytos rožės kelis kartus per dieną vėdinamos, prie sausesnio oro.

Po dviejų savaičių, ūgliams užaugus iki 10-12 cm, temperatūra sumažinama iki 16-18°C, uždangalai nuimami, laistoma rečiau. Tokiomis sąlygomis įskiepytos rožės laikomos iki realizavimo.

Sodinti į nuolatinę augimo vietą galima tada, kai įskiepytos rožės būna 20-25 cm aukščio, turi 1-2 gerai išsivysčiusius ūglius ir 20-22 cm ilgio šaknis.

Info: Rožės ir jų veislės

Patiko? Pasidalink

TULPIŲ BOTANINĖ- MORFOLOGINĖ APŽVALGA IR BIOLOGINIAI YPATUMAI

Svogūnas

 Tai vegetatyvinio daugi­nimosi, atsinaujinimo ir maisto medžia­gų kaupimo organas, sudarytas iš paki­tusio stiebo — svogūno dugnelio ir pa­kitusių lapų — dengiamojo bei maitina­mųjų lukštų. Svogūne pakanka maisto medžiagų antgžeminėms augalo dalims bei naujiems dukteriniams svogūnams  išauginti.
Pagrindinis augalo gyvybinių pradų nešėjas yra svogūno dugnelis. Dengia­masis lukštas saugo svogūną nuo karš­Cių, temperatūros svyravimo, perdžiū­vimo, ligųr kenkėjų ir nepalankių po­veikių. Maitinamuosiuose lukštuose esančių maisto medžiagų pakanka nor­maliai antžeminei daliai ir, geriausiu atveju, tokiai pačiai, kaip motininio svogūno, dukterinių svogūng masei išauginti.

Svogūno forma (ištisęs, pailgai ap­valus, ropiškas), spalva ir dydis būdin­gi atskiroms tulpių rūšims arba rūšių grupėms. Kai kurių veislių svogūnai taip pat skiriasi forma ir spalva, tačiau šie požymiai dar labiau priklauso nuo motininio svogūno, klimato meteoro­loginių, agrotechninių sąlygų ir svo­gūno sunokimo laipsnio.

Tulpių svogūnų kloną sudaro labai nevienodos masės ir formos svogūnai. Žydintis augalas išauga iš ne mažiau kaip 3 maitinamuosius lukštus turinčio svogūno, kurio masė 5–8 g, o vegeta­tyvinės reprodukcijos pradus turi kiek­vienas normaliai išsivystęs svogūnas nepriklausomai nuo jo rnasės ir formos. Genetiškai jaunesnių klonų svogūnas, pasiekęs generatyvinę brandą, būna sunkesnis, apvalesnis, pakaitinio svo­gūno viena pusė plokščia, nes jis išsi­vysto generatyvinio ūglio pažastyje, maitinamieji lukštai puresni. Tokio klono ir kiti dukteriniai svogūnai būna labiau suploti.

Tulpių lukštai

Dengiamasis lukštas (tu­nika). Svogūnams bręstant, išorinio maitinamojo lukšto maisto medžiagos būna sunaudotos ir jis virsta popieriška ar odiška, matine ar blizgančia plėvele. Dengiamojo lukšto anatominė sandara kitokia negu maitinamųjų lukštų. Jo spalvą ir faktūrą šiek tiek lemia veislės savybės, o daugiausiai iškasimo laikas. Vėlai iškastų svogūng dengiamasis lukš­tas būna tamsiai rudas, storesnis, anksti iškastų balsvas, šviesiai geltonas arba rausvai rusvas, plonokas. Kai ku­rių tulpių rūšių svogūng dengiamasis. lukštas ryškiaspalvis, pvz., Tulipa turkestanica – avietiškai rausvas, Tulipahumilis             oranžiškai rausvas, daugelio vidinė pusė pūkuota ar plaukuota — T. orthopoda, T. biflora, T. biflorifor­mis, T. turkestanica, T. linifolia. Kai kurių iš jų dengiamojo lukšto vidiniai plaukeliai tokie ilgi, kad išlenda svo­gūno paviršių ir sudaro gelsvą, o T. maximowiczii rausvą kuokštell. Spalvingesni svogūnai ir daugelio Kauf­mano, Fosterio ir Greigo grupių

Anksti iškastų ir šiltai džiovintų svo­gūng dengiamieji lukštai būna storoki ir kieti, todėl gali kliudyti prasikalti šaknims, ypač anksti pražydinant. To­kius svogūnus prieš sodinimą geriau nulupti arba pamirkyti.

Daugiau info apie tulpes rasite: http://apiegeles.lt/svogunines-geles/tulpes/

Kitas idomus straipsnis: Tulpių ekonominė vertė

Patiko? Pasidalink

Ar egzistuoja tobula vestuvių puokštė?

Jau nuo neatmenamų laikų visos šventės buvo sutinkamos ir palydimos su gėlėmis. Jos yra neišvengiamas akcentas, vestuvės šioje vietoje tikrai nėra jokia išimtis. Juk čia jaunoji negali pasirodyti be vestuvinės suknelės, jaunikiui reikia kostiumo, o visą poros kompoziciją užbaigs tinkamai parinkta vestuvinė puokštė.

Ji yra pakankamai svarbus vestuvių elementas. Galima galvoti ir atvirkščiai, čia tik gėlės, kurios anksčiau ar vėliau nuvys, kam jų paieškai skirti brangų laiką ir leisti dar nemenkus pinigus. Greičiausiai kiekviena moteris gebėtų tokiam teiginiui paprieštarauti.

Vestuvės ir jaunosios puokštė

Karališkų šeimų atstovai vestuvių neįsivaizduoja be jaunosios puokštės, be jų sunkiai išsiverčia ir Holivudo žvaigždės, daugelis jaunų moterų visame pasaulyje, tai kaip standartas, taisyklė, tad jos ignoruoti tikrai neverta. Šiais laikais dar ir galimybės yra pakankami didelis, o pasirinkimo tikrai netrūksta.

Geriau savęs šioje vietoje paklausti – ar egzistuoja tobula vestuvių puokštė? Žinoma, pats tobuliausias variantas bus tas, kurį pasirinks jaunoji, nes tik ji gali žinoti ko nori, ko jai reikia. Suprantama, kad vestuvių rinka yra plati, yra žurnalai, kurie moko, kaip dera elgtis per šią šventę, tam kuriamos laidos, forumai, internetinės svetainės. Egzistuoja ir mados bei tendencijos ir kiekvienais metais jos kinta. Aklai sekti patarimais ne verta, geriau pradžioje pabandyti suvokti savo poreikius ir siekius. Vieniems elementari kompozicija, sudaryta iš pastelinių spalvų yra pats geriausias pasirinkimas. Šaunu, rinkitės ir neabejokite savo apsisprendimu.

Kiti nori pabūti šiek tiek daugiau madingi, jiems patinka neatsilikti nuo laikmečio skonio, o gal net ir paeksperimentuoti yra šaunu. Nebijokite ir to. Floristai yra menininkai, jie mėgsta į įprastus daiktus ir atributus pažvelgti nekasdieniškai, ieškoti originalaus ir unikalaus sprendimo. Nors ir šie, savo srities profesionalai, gali drąsiai patikinti, kad nėra tobuliausio varianto. Egzistuoja daug pasirinkimų, bet vieno tikslaus standarto nėra.

Žinoma, reikia pagalvoti ir apie tos dienos planus, nes be galo didelė ir ekstravagantiška puokštė atrodys nepakartojai nuotraukose, tik ar su šiuo mini meno kūriniu bus patogu visur keliauti, priimti sveikinimus ir sujungti savo gyvenimus? Nelabai, bet nesustabdykite savo paieškų, nes kas domisi, ieško ir mąsto, visada suranda sau labiausiai tinkantį variantą.

Daugiau info rasti apie gėlių pristatymą Vilniuje. Palmita.lt – pristatys Jūsų puokštę į bet kurią Vilniaus vieta nemokamai.

Patiko? Pasidalink

Gėlių kelias pas mus – gėlių didmeninė prekyba

Gėlių kelias pas mus

Prekyba gėlėmis visada buvo klestintis verslas. Progų, kurias sutinkame su gėlių puokšte, visų žmonių gyvenime užtenka. Greičiausiai, nereikia sakyti kur mes gėles perkame. Paslapties čia nėra. Specializuotos prekybos vietos teikia šią paslaugą, tereikia užsukti, išsirinkti ir džiaugtis savo pasirinkimu.

Tik ar dažnai susimąstome kaip veikia visa prekybos sistema? Suprantama, kad gėles prekybai reikia paruošti. Jas augina specializuoti ūkiai. Tada prekybai jau paruošta prekė patenka į didmenininkų rankas. Jie turi specializuotus sandėlius, transporto tinklą bei pažintis.

Didmeninė prekyba yra orientuota į smulkiuosius verslininkus. Paprastam asmeniui ne visada tokioje prekybos vietoje pavyks apsipirkti. O kartais, tai atlikti labai norisi, nes pasirinkimas velniškai didelis, kainos viliojančios. Didmeninė prekyba gėlėmis atlieka pakankamai svarbią funkciją. Šia veikla užsiimantys asmenys stengiasi visą Lietuvos rinką aprūpinti margaspalviais žiedais. Smulkieji prekybos taškai čia susiperka savo produkciją, o tada paprasti pirkėjai įsigyja jiems patinkančias gėlių veisles ar puokščių kompozicijas.

Gėlių kainos

Nepatinka gėlių kaina? Ji atrodo per aukšta, o kokybė pusėtina? Nuvertinti vieno ar kito prekybos taško taip greitai nereikia. Jie neretai tampa didmenininkų aukomis. Madas bei naujoves diktuoja stambieji. Neretai ir kainas reguliuoja. Žinoma, per daug piktintis nedera, nes kiekvienas verslas turi savo gerus bei blogus laikus.

Pakilo degalų kainos, tikėtina, kad pabrangs ne tik pieno ar mėsos produktai, bet ir gėlės. Jas atvežti reikia, o jos keliauja visai jau ne mažus atstumus. Lietuvoje dažniausiai prekiaujama Europos Sąjungos šalyse užauginta produkcija. Populiariausia yra olandiška produkcija, bet būna, kad kai kurie žiedai atkeliauja ir iš tolimesnių žemynų. Jų kaina neišvengiamai skirsis. Kalbėti apie kokybę šioje vietoje nėra taip jau lengva, nes Pietų Amerikos klimatas skiriasi nuo Europos. Tad gėlės atkeliavusios iš tolimų kraštų turi akivaizdžių išvaizdos skirtumų. Vieniems tai be galo svarbu, kiti net nesusimąsto kur jų išsirinkta gėlių puokštė užauginta buvo ir kokį atstumą iki Lietuvos sukorė. Svarbu, kad jas įsigyti pavyko ir klientas laimingas liko.

Didmeninė prekyba mums leidžia džiaugtis gėlių įvairove. Visko savo žemėje neužauginsime, o užsakinėti nedideliais kiekiais iš kitų šalių gėlių, nebūtų nei protinga, nei pigu.

Patiko? Pasidalink