Daugelis ženklų nupiešti blizgančiais dažais. Dėl to būna sunkiau juos skaityti, ypač skaisčiai šviečiant saulei arba žibintų šviesai. Tuomet laikas, per kurį vairuotojas mato kelio ženklą, žymiai sutrumpėja, kartais net iki sekundės Nepaisant visų sunkumų, jis turi sugebėti suprasti kelio ženklą. Juk šis nuo kažko perspėja arba teikia svarbią informaciją, be kurios tolesnis važiavimas gali būti pavojingas. Todėl, gerai neperskaičius, bet kuriuo atveju verta net sustoti ar atbuline eiga grįžti prie ženklo ir sužinoti, apie ką jis įspėja.
Dažais nudažyti ženklai palaipsniui pakeičiami kitais, padengtais šviesą atspindinčia medžiaga. Tie ženklai labai gerai matomi automobilio žibintų šviesoje, jau iš tolo puikiai išsiskiria iš tamsaus kelio fono, ir jų nepamatyti išvis neįmanoma. Pirmiausia šviesą atspindinčia medžiaga padengiami svarbiausi kelio ženklai: „Pavojingas posūkis”, „Sankryža”, „Stati įkalnė”, „Slidus kelias” ir kiti, žymintys pavojingas vietas. Paprastais dažais lieka nudažyti ženklai, kurie, važiuojant naktį, turi mažesnę reikšmę, pavyzdžiui: „Vaikai”, „Pėsčiųjų perėja”, „Gyvuliai ant kelio”.
Važiuodamas naktį, vairuotojas žino, kad šviesą atspindintys ženklai yra labai ryškūs ir gerai išsiskiria iš kelio fono. Todėl sustiprina dėmesį, kad, žiūrėdamas į ženklus, nepraleistų kitos, ant kelio esančios, svarbios detalės.
Įspėjantieji ženklai
Įspėjantieji ženklai yra trikampio formos, kurio viena viršūnė nukreipta aukštyn. Šie ženklai yra su raudonu apvadu ir turi geltoną foną su juodos spalvos pavojaus simboliu. Tėra vienas įspėjantysis ženklas viršūne į apačią. Jis įspėja, kad artėjama prie kelio, kuriame yra eismo pirmumas. Jau būdinga ženklo forma įspėja vairuotoją apie svarbią aplinkybę — įvažiavimą į kelią, kuriuo judančios transporto priemonės turi pirmumo teisę.
Paprastai įspėjantieji ženklai statomi 150-250 m atstumu iki pavojingo važiuojamosios dalies ruožo negyvenamose vietovėse, išskyrus: ženklą „Susikirtimas su pagrindiniu keliu”. Šis ženklas statomas ne toliau kaip 50 m atstumu iki pavojingo ruožo. Taip pat ne toliau kaip už 50 m statomi ir kiti įspėjantieji ženklai gyvenvietėse. Be to, negyvenamose vietovėse šie ženklai gali būti pastatyti mažesniu negu 150 m atstumu. Tačiau tokiais išimtiniais atvejais po ženklu visada lentelė, kurioje nurodomas atstumas metrais iki ruožo, apie kurį įspėja ženklas.
Po ženklu, įspėjančiu apie staigius vingius, gali būti lentelė, nurodanti, kiek jų yra. Šiuo atveju po paskutiniojo posūkio statomas toks pat ženklas tik su užrašu lentelėje „Pabaiga”. Tokia pat lentelė po ženklu, įspėjančiu apie vingius vairuotojus, važiuojančius priešinga kryptimi. Mums jis bus iš kairės pusės, ten jo ir reikia ieškoti žvilgsniu.
Pagal ženklą su rodykle, rodančia vingi, vairuotojas gali nustatyti ne tik nurodyto vingio kryptį, bet ir pirmojo posūkio kai jų yra du ar daugiau kryptį. Paprastai įspėjantieji ženklai statomi ten, kur posūkiui atlikti reikia sumažinti greitį (mažiau kaip 60 km/h). Tačiau tai nėra privaloma taisyklė. Posūkyje vairuotojas visada turi atsižvelgti į kelio būvį, dangos tipą, šlapumą, automobilio padangų protektoriaus gylį.
