O ar užteks mums vaistinių augalų

O ar užteks mums vaistinių augalų, nes jų reikia kaskart vis daugiau? Pasakysime iškart: vaistinių augalų atsargos nėra neišsemiamos. Mums visada reikia prisiminti V. Lenino žodžius, pasakytus 1921 metais VPSCT posėdyje: „Kad išsaugotume žaliavų šaltinius, turime siekti, kad būtų laikomasi mokslinių techniniu taisyklių“.

Racionalaus gamtos išteklių naudojimo principai buvo plačiai nušviesti partijos suvažiavimų ir TSKP CK plenumų nutarimuose, vyriausybiniuose nutarimuose, TSKP Programoje, TSRS Konstitucijoje. Partijos ir vyriausybės dėmesys problemoms, susijusioms su gamtos išteklių naudojimu, ypač padidėjo plėtojantis ir gilėjant mokslo ir technikos revoliucijai. Mat dėl plėšinių suarimo, pelkių nusausinimo, hidroelektrinių statybos — šių būtinų, turinčių didžiulės reikšmės liaudies ūkiui, priemonių, įvyko ir neigiamų natūralaus landšafto pokyčių, dėl to tam tikru mastu sumažėjo daugelio vertingų vaistinių augalų rūšių, kurių kiekvienais metais mums reikia vis daugiau ir daugiau. Vadinasi, tuo pasirūpinti reikia laiku, didinti gamtos apsaugos reikšmę. Gamtos apsauga tai valstybinių, ūkinių ir visuomeninių priemonių kompleksas, laiduojantis racionalų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą ir gausinimą. Ekonominiu požiūriu gamtos apsauga tai priemonių kompleksas, lemiantis išplėstinę gamtos išteklių reprodukciją.

Gamtos turtai svarbiausia komunizmo kūrimo materialinės techninės bazės dalis. Sukurti komunizmo nejmanoma be kasdienio rūpinimosi gamtos išteklių išsaugojimu ir pagausinimu. Todėl Gamtos apsaugos įstatyme nurodyta, kad gamtos apsauga yra svarbiausias valstybinis uždavinys ir visos liaudies reikalas.

Augalai ir jų sudaromos augalų bendrijos yra svarbiausia biosferos dalis, kurioje neorganinės medžiagos virsta organinėmis, į atmosferą išskiriamas deguonis ir ozonas, fitoncidai, iš oro ir vandens sugeriamas anglies dioksidas. Augalai yra svarbi Žemės biologinių išteklių, kuriuos žmogus naudoja nuo seno, dalis. Augalų pasaulis įvairiausių gamtinių žaliavų, statybinių medžiagų, cheminių medžiagų (polimerų), žmogaus maisto produktų, gyvulių ir paukščių pašarų šaltinis. Pagaliau, augalų nektaras ir žiedadulkės, kuriuos renka bitės, duoda tokių biologiškai naudingų ir aktyvių medžiagų ir produktų, kaip medus, vaškas, pikis ir kt. Ir visur, visose zonose ir rajonuose aptinkama naudingų augalų — vaistinių, maistinių, vitaminingųjų, dekoratyvinių, techninių ir t.t. Nors laukiniai augalai patys savaime atsistato, dėl žmogaus veiklos daug natūralios floros rūšių, iš jų ir vaistinių augalų, smarkiai sumažėjo, o kai kurie baigia išnykti.

Stengdamiesi kuo plačiau vartoti vaistinius augalus būtinais atvejais, turime įsisąmoninti, kad esame atsakingi už gamtos turtų išsaugojimą. Vaistinių augalų atsargos nėra beribės ir juos rinkti bei vartoti reikia apdairiai, taupiai, išmanančiai, kad jų užtektų ne tik mums, bet ir mūsų palikuonims. Todėl reikia pažinti, mylėti ir visaip saugoti augalus nuo beprasmiško naikinimo, nes gamta to neatleidžia.

Patiko? Pasidalink