Rožių dauginimas skiepijant ir substrato parinkimas

Substratas.

Rožės vienoje vietoje auginamos keletą metų, todėl joms substratą reikia labai gerai paruošti. Jis turi būti purus, gerai praleidžiantis orą ir vandenį, o jo pH 6,5-6,8. Tinkamiausias substratas, kurio masė 0,8-1 kg/l. Rožės gerai auga ir labai lengvoje žemėje, kurios masė 0,4-0,5 kg/l. Tokiam substratui gauti naudojamos aukštapelkių durpės, mėšlas, rupus žvyras, molis ar veleninė žemė (2:1:1:1).

Gėles auginantys daržininkystės ūkiai rožėms auginti gali panaudoti žemė, kurioje prieš tai augo agurkai, tiktai ji turi būti sterili, iškaitinta. Šiuo atveju substratas sudaromas iš aukštapelkių durpių, mėšlo, žemės ir medžio skiedrų (1:1:1:3).

Pirmiausia trąšos gerai sumaišomos su durpėmis, po to sudedamos visos kitos substrato dalys. Taip paruoštas substratas palaikomas krūvoje ne mažiau kaip mėnesį, tada vežamas šiltnamį ir išberiamas ant išpurentos bei išlygintos žemės. Šiltnamyje paskleistas substratas išlyginamas, perkasamas 30 40 cm gyliu, palaistomas ir po mėnesio galima sodinti rožes.

Dauginimas skiepijant.

Poskiepių paruošimas. Iki sodinimo poskiepiams skirti erškėčiai laikomi apkasti lauke arba šaltoje vietoje. Kad lengviau atsiskirtų žievė, likus dviem savaitėms iki skiepijimo, jie sunešami patalpą ir sodinami į iš polietileno plėvelės padarytus cilindrus. Plėvelė supjaustoma 20×25 cm dydžio gabalėliais. Ant paruošto gabalėlio padedamas poskiepis, apipilamas substratu, plėvelė susukama į vamzdelį ir susmeigiama trimis vinutėmis. Poskiepio šaknies kaklelis turi būti virš substrato paviršiaus, kad patogu būtų skiepyti. Kai kurie gėlininkai daro atvirkščiai: pirma paskiepija ir tiktai po to sodina polietileno cilindrą, aiškindami, kad taip sparčiau dirbti. Tačiau šiuo atveju skiepų prigyja mažiau.

Substratas.

Poskiepiams sodinti substratas sudaromas iš aukštapelkių durpių, perpuvusio mėšlo ir smėlio (1:1:1).

Pasodinti erškėčiai glaustai sustatomi į dėžutes ir palaistomi. Laikomi 16-18°C šilumos patalpoje. Jeigu oras sausas, retkarčiais apipurškiama vandeniu.

Skiepijimas.

Skiepijimui geriausiai tinka pusiau sumedėję ūgliai. Juos galima imti nuo šiltnamyje augančių rožių. Be to, esant reikalui, įskiepius galima išlaikyti 1°C šilumos patalpoje 1-2 mėnesius. Poskiepio stiebas nupjaunamas toje vietoje, kur jis pereina į šaknies kaklelį. Žievė akiavimo peiliu vertikaliai įpjaunama 2-2,5 cm ir pjūvio pakraščiai abi puses atsargiai atlenkiami. Tada paruošiamas įskiepis su 1 ar 2 gerai išsivysčiusiomis akutėmis. įskiepis įpjaunamas įstrižai žemiau akutės 2-2,5 cm, o viršuje akutės paliekamas 5–7 mm stuobrelis. Paruoštas įskiepis įkišamas poskiepyje padarytą pjūvį ir stipriai apvyniojama medicininio pleistro juostele.

Įskiepytos rožės glaustai viena prie kitos sustatomos ant stelažų (1 m2 telpa 400-450 vnt.). Stelažas iš apačios turi būti šildomas, o ant dugno pripilta 5 cm sluoksnis pakalkintų ir sudrėkintų durpių. Prie stelažo kraštų pritvirtinami stogo formos rėmai, ant jų užtiesiamas popierius, o ant pastarojo polietileno plėvelė. Pirmąsias dvi savaites temperatūra turi būti 20 C grunto 1-2° aukštesnė. Drėkinama vandeniu iš įskiepytos rožės kelis kartus per dieną vėdinamos, prie sausesnio oro.

Po dviejų savaičių, ūgliams užaugus iki 10-12 cm, temperatūra sumažinama iki 16-18°C, uždangalai nuimami, laistoma rečiau. Tokiomis sąlygomis įskiepytos rožės laikomos iki realizavimo.

Sodinti į nuolatinę augimo vietą galima tada, kai įskiepytos rožės būna 20-25 cm aukščio, turi 1-2 gerai išsivysčiusius ūglius ir 20-22 cm ilgio šaknis.

Info: Rožės ir jų veislės

Patiko? Pasidalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *