Žemės kreivumo įtaka nustatant aukščių skirtumus tarp taškų

Išcentrinė Žemės sukimosi jėga, ašigaliuose lygi nuliui, didėja ekvatoriaus link proporcingai atstumui nuo Žemės paviršiaus taško iki jos sukimosi ašies. Todėl fizinio Žemės paviršiaus taškų lygių paviršiai nėra lygiagretūs. Niveliuojant horizontalus vizavimo spindulys nukrypsta nuo pradinio lygio paviršiaus įvairiu kampu. Todėl fizinio Žemės paviršiaus taškų aukščiai, gaunami sudedant išmatuotus aukščių skirtumus hi, nėra tų taškų atstumai iki pradinio lygio (geoido) paviršiaus. Vieningos aukščių sistemos jie nesudaro.

Bendruoju atveju absoliutinė taško B altitudė yra taškų A ir B gravitacinių potencialų skirtumo ir vidutinio sunkio jėgos pagreičio tarp tų taškų funkcija.

Pagal sunkio jėgos pagreičio radimo būdą skiriamos ortometrinės, dinaminės ir normalinės altitudės.

Jeigu vidutinis sunkio jėgos pagreitis nustatytas svambalo linijos, išvestos per tašką B iki jūros lygio (taško C), kryptimi, tai taškų altitudės vadinamos ortometrinėmis. Taigi ortometrinės taškų altitudės — tų taškų atstumai svambalo linijos kryptimi iki geoido (jūros lygio) paviršiaus. Ortometrinės to paties lygio paviršiaus taškų altitudės yra skirtingos.

Lietuvoje iki 1950 m. buvo skaičiuojamos ortometrinės taškų altitudės. Kadangi vidutinio sunkio jėgos pagreičio svambalo linijos atkarpoje BC nustatyti praktiškai negalima, tai skaičiuojamos tiktai apytikslės ortometrinės altitudės.

Jeigu vietoj vidutinio sunkio jėgos pagreičio tarp taškų A ir B skaičiuojamas normalinis sunkio jėgos pagreitis, kai geografinė platuma cp=45°, tai gaunamos dinaminės taškų altitudės. Šios altitudės svarbios tiriant lygių paviršius. Dinaminės to paties lygio paviršiaus taškų altitudės vienodos. Skirtumas tarp dinaminių ir ortometrinių altitudžių gali būti iki 20 m.

Jeigu vietoj normalinio sunkio jėgos pagreičio 45° platumoje imama jo vidutinė atkarpoje BC reikšmė, kurią galima tiksliai apskaičiuoti, tai gaunamos normalinės taškų altitudės.

Kai taškai yra ant to paties lygio paviršiaus ir ant vienos paralelės, normalinės altitudės vienodos. Jos skirtingos tada, kai taškai yra ant vieno meridiano. Atidėjus nuo visų Žemės paviršiaus taškų žemyn pagal svambalo liniją normalines taškų altitudes, gaunamas tiksliai apibrėžtas paviršius, vadinamas kvazigeoido paviršiumi.

Tiksliai galima nustatyti ir kvazigeoido aukščius referencinio elipsoido atžvilgiu. Tokiu būdu ir Žemės paviršiaus taškų aukščiai referencinio elipsoido atžvilgiu taip pat nustatomi tiksliai.

Kvazigeoido paviršius sutampa su pradiniu lygio paviršiumi ties Kronštato futštoko nuliniu brūkšniu, taip pat kituose fizinio Žemės paviršiaus taškuose, kuriuose vidutinis sunkio jėgos pagreitis lygus vidutiniam normaliniam sunkio jėgos pagreičiui.

Nuo 1950 m. Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse skaičiuojamos normalinės taškų altitudės

Žemės kreivumo įtaka nustatant aukščių skirtumus tarp taškų

Tarkime, kad reikia rasti aukščių skirtumą tarp taškų A ir B. Per tašką A išvestas lygio paviršius, kurį laikysime apskritimo lanku. Pastarojo spindulys lygus vidutiniam Žemės kreivumo spinduliui (R=6 371 km). Be to, per tašką A išvestas jo horizontas.

Niveliuojant gaunamas h’, t. y. taško B aukštis taško A horizonto atžvilgiu. z — pataisa dėl Žemės kreivumo. Randamas ryšys tarp z ir s.

Skaičiavimo rezultatai rodo, kad aukščių skirtumai tarp taškų, gauti niveliuojant yra taisytini dėl Žemės kreivumo, kai niveliavimo paklaidos mažesnės už pataisos dydį.

Patiko? Pasidalink

Kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai Kaune

Kiekvienam žemės savininkui teko girdėti apie atliekamus geodezinius bei kadastrinius matavimus Kaune. Vieniems, tai įprastinė procedūra, nes ji leidžia ne tik tiksliai sužinoti turimos žemės nuosavybės ribas ir plotą. Kiti nesuvokia kas tai per daiktas ir kaip dera atlikti šiuos matavimus.

Abiejų procedūrų ypatybes bus trumpai aptartos šiame tekste. Pradžioje dera paminėti, kad be žemės matavimų nepavyks parduoti, padalinti ar sujungti sklypus. Tokia tvarka ir nieko čia nepakeisi.

Kuo skiriasi geodeziniai matavimai nuo kadastrinių? Faktiškai jokio skirtumo čia kaip ir nėra, nes iš esmės, tai beveik vienas ir tas pats. Nors geodezinių matavimų apibrėžimas yra konkretesnis ir nusako tikslius žemės sklypo duomenis, o kadastriniai matavimai naudojami, kaip nekilnojamo daikto, tam tikri ploto parametrai, į kuriuos įeina ir žemės sklypo matavimai. Štai ir visa paslaptis.

O kaip atliekami kadastriniai matavimai?

O kaip atliekami kadastriniai matavimai? Šį darbą atlieka matininkai, kurie naudojasi tiksliaisiais geodeziniais prietaisais, nes žemės sklypo ribos privalo būti nustatytos vieno centimetro tikslumu, o jo plotas apskaičiuojamas vieno kvadratinio metro tikslumu. Suprantama, kad anksčiau matininkų atliekami matavimai nebuvo tokie jau tikslūs. Beje, ir dabar žmonės, kurie siūlo šiuos darbus atlikti be galo pigiai ir labai greitai, elgiasi panašiai. Jie neturi reikalingų įrankių, o pinigus visada skuba paimti. Neapsigaukite, naudokitės profesionalų paslaugomis.

Kadastrinius matavimus galima pradėti tik tada, kai savininkas pasirūpina laikinu (preliminariu) žemės sklypo planu bei VĮ Registrų centro išduotu žemės sklypo pažymėjimu, arba žemėtvarkos skyriaus  dokumentu apie suprojektuotą arba leista išsipirkti iš valstybės žemės sklypą. O prieš lauko matavimo darbus, pats matininkas informuoja visus kaimynus, kad vyks matavimo darbai. To reikia tam, kad vėliau būtų išvengta tuščių ginčų. Žemė – turtas, o jos netekti ar prarasti bent menkiausią centimetrą nenori niekas.

Įprastai matavimo darbai užtrunka nuo vieno iki kelių mėnesių. Viskas priklauso nuo sklypo, jo sudėtingumo bei darbų krūvio. Jei norite šiek tiek sutaupyti, tada darbus atlikite šaltuoju metų laiku, kainos būna mažesnės.

Panaši tema susijusi su Utenos geodezija: http://insert.lt/geodeziniu-matavimu-naujienos-utenoje/

Patiko? Pasidalink