Vasarą, kai stipriai kaitina saulė, reikia stengtis automobilį palikti šešėlyje

Norėdamas pasitraukti nuo automobilio, vairuotojas privalo išjungti uždegimą, ištraukt raktą iš uždegimo jungiklio, įjungti rankinį stabdį, užtrenkti duris ir užblokuoti jas iš vidaus, pakelti visus stiklus ir pagaliau užtrenkti užrakinamas duris. Kitaip tariant, jis turi pasitvarkyti, kad automobilio variklio neužvestų kiti asmenys.

Prieš užtrenkiant duris, reikia pasiimti raktą, nes, palikus jį automobilyje, būna daug vargo. Galima užtrenkti duris ir su blokuotu užraktu, bet atidaryti jas reikia iš lauko raktu.

Netgi patyrę vairuotojai kartais palieka raktus automobilyje. Tačiau paprastai jie turi atsarginį raktą, kurį laiko kokioje nors slėptuvėje, prieinamoje iš išorės. Pavyzdžiui, pritvirtina jį izoliacine juostele prie numerio ženklo Iaikiklio. Tokiu atveju nelieka be rakto.

Kai lauke šąla, nereikia įjungti rankinio stabdžio, nes trinkelės gali prišalti prie būgnų ir sudaryti rimtų sunkumų. Vietoj rankinio stabdžio įjungiama pavarų dėžės svirtimi pirmoji arba atbulinės eigos pavara.

Įjungti pirmąją arba atbulinės eigos pavarą taip pat galima, ilgam sustabdžius automobilį nuokalnėje. Be to, priekiniai ratai pasukami taip, kad remtųsi į šaligatvio bortą, arba po jais padedami akmenys, kurie pašalinami iš važiuojamosios kelio dalies, prieš pajudant.

Bet kuriuo atveju, paliekant automobilį, patikrinama, ar išjungti visi srovės imtuvai. Vakare, palikdamas automobilį neapšviestoje vietoje, vairuotojas privalo įjungti stovėjimo žibintus. Jeigu automobilį gerai apšviečia gatvės žibintas, stovėjimo žibintus galima išjungti. Tik reikia būti tikram tuo, kad gatvės žibintas degs visą automobilio stovėjimo laiką. Juk kartais žibintai naktį tam tikram laikui išjungiami, ir tada automobilis lieka neapšviestas.

Automobilių supirkimas Kaune

Pagaliau praktinis patarimas. Vasarą, kai stipriai kaitina saulė, reikia stengtis automobilį palikti šešėlyje, saugant jo dangą ir padangas nuo žalingo spindulių poveikio, o saloną nuo per didelio įkaitimo. Kartu tenka atsižvelgti ir šešėlio pasislinkimą. Todėl vietą stovėti parenkame taip, kad šešėlis nuo automobilio tam tikrą laiką nenuslinktų ir mašiną nekristų tiesioginiai saulės spinduliai.

Išvažiavimas iš vartų ir įsijungimas į transporto srautą

Išvažiuodamas iš namų vartų į gatvę, vairuotojas turi laikytis ypatingų atsargumo priemonių, kad neniūkteltų pėsčiajam ir kad automobilis, kaip „nekviestas svečias” ant šaligatvio, privalo duoti kelią pėstiesiems.

Išvažiuodami iš vartų, turime labai atsargiai judėti ir sustoti tuo momentu, kai automobilio priekinė dalis išsikiša virš šaligatvio. Pėstieji automobilį pamatys ir sustos, leisdami jam pravažiuoti. Jeigu jie nesu-stotų, privalome kantriai laukti, kada galėsime pravažiuoti. Jokiu būdu nevalia važiuoti pėsčiųjų būrį, varyti juos iš kelio ir gąsdinti.

Nikio Laudos sportinės karjeros kelias galėtų būti kvapą gniaužiančio filmo siužetu

Kai kelias per šaligatvį pasidarė laisvas, pradedame lėtai važiuoti ant jo. čia turime greitai nustatyti susidariusią važiuojamojoje dalyje situaciją, kad nesusidurtume. Juk vairuotojai, važiuojantys gatve, nesitiki pamatyti mūsų automobilio ir nesiruošia staigiai stabdyti arba pasukti šalį. Todėl važiuojamąją dalį tol nedera važiuoti, kol automobilių sraute neatsiranda laisvos vietos. Tada reikia greitai išvažiuoti kelią ir užimti ten atitinkamą vietą.

Mechaniniai virpesiai – triukšmas ir vibracija

Yra du apsisukimo būdai su automobiliu

Patiko? Pasidalink

Įspėjantieji ženklai yra trikampio formos, kurio viena viršūnė nukreipta aukštyn

Daugelis ženklų nupiešti blizgančiais dažais. Dėl to būna sunkiau juos skaityti, ypač skaisčiai šviečiant saulei arba žibintų šviesai. Tuomet laikas, per kurį vairuotojas mato kelio ženklą, žymiai sutrumpėja, kartais net iki sekundės Nepaisant visų sunkumų, jis turi sugebėti suprasti kelio ženklą. Juk šis nuo kažko perspėja arba teikia svarbią informaciją, be kurios tolesnis važiavimas gali būti pavojingas. Todėl, gerai neperskaičius, bet kuriuo atveju verta net sustoti ar atbuline eiga grįžti prie ženklo ir sužinoti, apie ką jis įspėja.

Dažais nudažyti ženklai palaipsniui pakeičiami kitais, padengtais šviesą atspindinčia medžiaga. Tie ženklai labai gerai matomi automobilio žibintų šviesoje, jau iš tolo puikiai išsiskiria iš tamsaus kelio fono, ir jų nepamatyti išvis neįmanoma. Pirmiausia šviesą atspindinčia medžiaga padengiami svarbiausi kelio ženklai: „Pavojingas posūkis”, „Sankryža”, „Stati įkalnė”, „Slidus kelias” ir kiti, žymintys pavojingas vietas. Paprastais dažais lieka nudažyti ženklai, kurie, važiuojant naktį, turi mažesnę reikšmę, pavyzdžiui: „Vaikai”, „Pėsčiųjų perėja”, „Gyvuliai ant kelio”.

Važiuodamas naktį, vairuotojas žino, kad šviesą atspindintys ženklai yra labai ryškūs ir gerai išsiskiria iš kelio fono. Todėl sustiprina dėmesį, kad, žiūrėdamas į ženklus, nepraleistų kitos, ant kelio esančios, svarbios detalės.

Įspėjantieji ženklai

Įspėjantieji ženklai yra trikampio formos, kurio viena viršūnė nukreipta aukštyn. Šie ženklai yra su raudonu apvadu ir turi geltoną foną su juodos spalvos pavojaus simboliu. Tėra vienas įspėjantysis ženklas viršūne į apačią. Jis įspėja, kad artėjama prie kelio, kuriame yra eismo pirmumas. Jau būdinga ženklo forma įspėja vairuotoją apie svarbią aplinkybę — įvažiavimą į kelią, kuriuo judančios transporto priemonės turi pirmumo teisę.

Automobilių supirkimas Kaune

Paprastai įspėjantieji ženklai statomi 150-250 m atstumu iki pavojingo važiuojamosios dalies ruožo negyvenamose vietovėse, išskyrus: ženklą „Susikirtimas su pagrindiniu keliu”. Šis ženklas statomas ne toliau kaip 50 m atstumu iki pavojingo ruožo. Taip pat ne toliau kaip už 50 m statomi ir kiti įspėjantieji ženklai gyvenvietėse. Be to, negyvenamose vietovėse šie ženklai gali būti pastatyti mažesniu negu 150 m atstumu. Tačiau tokiais išimtiniais atvejais po ženklu visada lentelė, kurioje nurodomas atstumas metrais iki ruožo, apie kurį įspėja ženklas.

Po ženklu, įspėjančiu apie staigius vingius, gali būti lentelė, nurodanti, kiek jų yra. Šiuo atveju po paskutiniojo posūkio statomas toks pat ženklas tik su užrašu lentelėje „Pabaiga”. Tokia pat lentelė po ženklu, įspėjančiu apie vingius vairuotojus, važiuojančius priešinga kryptimi. Mums jis bus iš kairės pusės, ten jo ir reikia ieškoti žvilgsniu.

Pagal ženklą su rodykle, rodančia vingi, vairuotojas gali nustatyti ne tik nurodyto vingio kryptį, bet ir pirmojo posūkio kai jų yra du ar daugiau kryptį. Paprastai įspėjantieji ženklai statomi ten, kur posūkiui atlikti reikia sumažinti greitį (mažiau kaip 60 km/h). Tačiau tai nėra privaloma taisyklė. Posūkyje vairuotojas visada turi atsižvelgti į kelio būvį, dangos tipą, šlapumą, automobilio padangų protektoriaus gylį.

Info: apsisukimo būdai su automobiliu

Patiko? Pasidalink

Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija

Ateityje automobiliuose vis labiau bus pritaikoma elektronika. Specialus tablo rodys atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ar kliūties, signalizuos, koks yra oro slėgis padangose, kiek susidėvėjo stabdžių kaladėlės. Vairuotojas bus informuojamas kokia aplinkos ir variklio temperatūra, bus signalizuojama ir apie saugaus greičio viršijimą. Automobilio variklio darbą valdys mikroprocesoriai, jie parinks optimalų ir ekonomišką darbo režimą.

Ateityje speciali elektroninė nukreipiančioji sistema informuos vairuotoją apie saugiausią ir mažiausiai apkrautą tolimesnio važiavimo kryptį. Displėjuje (specialiame ekrane) automobilio vairuotojui bus nurodoma, kokiu greičiu važiuoti, kurioje sankryžoje kokia kryptimi pasukti. Ekrane nušvis ir reikalingi kelio ženklai bus perspėjama apie rūką ar plikšalą.

Tokio automobilio vairuotojas galės geriau susiorientuoti ir išvengti avarijos arba bent jau sunkių jos pasekmių. Vairuoti bus lengviau, o važiuoti saugiau.

Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija. Pavyzdžiui, vien Vakarų Vokietijoje, kur dabar, yra 24 milijonai lengvųjų automobilių, korozija automobilistams per metus padaro apie 2,5 mlrd markių nuostolių.

Intensyviai ieškoma įvairių būdų kovoti su metalo korozija, eksperimentuojama, iš kokių medžiagų tikslinga gaminti automobilius netolimoje ateityje. Jau dabar kiekviename lengvajame automobilyje įvairios plastmasinės detalės sveria apie 100 kg. O jeigu iš plastmasinių medžiagų pagaminti kėbulą, ratlankius, perdavimo pavaras ir… net variklį. Tai būtų pigus ir labai lengvas automobilis. Pailgėtų jo eksploatacijos laikas.

Sutaupytume ir degalų, kadangi iš polimerinių medžiagų pagamintas automobilis būtų daug lengvesnis. Tyrimai rodo, kad kiekviename penkiaviečiame automobilyje važiuoja vidutiniškai ne daugiau kaip 1,8 keleivio. Nesunku paskaičiuoti, kiek bereikalingai sudeginama kuro pervežti pusiau tuščią, beveik toną sveriantį ,automobilį, kuriame dabar visi pagrindiniai agregatai, mazgai, detalės pagaminti iš sunkaus metalo.

Kodėl šiandien plastmasiniai automobiliai dar nepakeičia gaminamų iš metalo? Čia yra dar daug sudėtingų niuansų.

Pagrindinis plastmasių trūkumas — tai nedidelis jų ilgaamžiškumas. Metalas (kol jis nepaveiktas korozijos) praktiškai gali tarnauti neribotą laiką, o polimerinės medžiagos yra jautrios temperatūros svyravimams, tiesioginiams saulės spinduliams, atmosferiniams krituliams. Dauguma polimerų per 10-15 metų netenka savo teigiamų savybių.

Šiandien atsparios polimerinės medžiagos dar labai brangios. Neseniai „Ford” firma pagamino eksperimentinį lengvąjį automobilį beveik vien iš plastmasės kompozito sustiprinto vandenilio pluoštu. Šio automobilio kaina buvo iš tiesų pasakiška — 3,5 milijono dolerių. Masiškai gaminti tokių automobilių neapsimoka.

Yra dar ir kitų sunkumų. Gaminant automobilius iš plastmasės, labai didelės darbo sąnaudos, reikia daug rankų, darbo. Automobilio kėbulo detales sparnus, duris ir t. t. — iš metalo galima išštampuoti per sekundės dalis, o tokios pat plastmasės detalės pagaminamos per daug kartų ilgesnį laiką.

„Trabant” — vienintelis masiškai gaminamas automobilis su plastmasiniu kėbulu. Šio mikrolitražinio automobilio kėbulo visos išorinės dalys — stogas, sparnai, bagažinė, kapotas — pagaminti iš duroplasto.

Plastmasės panaudojamos ir nedidelėmis serijomis gaminamiems sportinių automobilių Matra-Simka, Ligier ir kt. kėbulams. JAV firma „Polymotor Research” pagamino 2,3 litro darbinio tūrio bandomąjį variklį, kurio 90 procentų detalių, išskyrus alkūninį ir skirstymo velenus, degimo kamerą ir kai kurias kitas detales, yra iš armuoto plastiko. Variklis sveria tik 76 kilogramus.

Pasak supirkėjų kurie teikia automobiliu supirkimas vilniuje paslaugas, ateitis automobilių gamybos pramonėje priklausys polimerinėms medžiagoms. Turbūt dar ir mums teks važinėti ne eksperimentiniais, o masinės gamybos automobiliais iš plastmasės.

Šaltinis – VARIKLIO IR VARANČIŲ RATŲ KOMPONUOTĖS

Patiko? Pasidalink