KAIP ATSIRADO FIORDAI?

KAIP ATSIRADO FIORDAI?

Fiordai — tai ilgos, gan siauros ir gilios, dažnai išsišakojusios į jūrų įlankos, viršum kurių paprastai kyla tokiais fiordais garsėja Norvegija; taip pat jų sutinkame pietinėje Naujosios Zelandijos saloje, Islandijoje, Grenlandijoje ir Patagonijoje (Pietų Amerika). Fiordai nepaprastai pailgina Norvegijos krantų liniją su visais fiordų išsišakojimais ji sudaro apie 20 tūkstančių kilometrų, tuo tarpu kai tikrasis krantų (be fiordų) ilgis yra tik 3400 kilometrų. Taip yra todėl, kad fiordai labai giliai įsirėžia į žemyną. Pavyzdžiui, ilgiausias iš Sognefiordas — įsiterpia į žemyną 204 kilometrus. Naujosios Zelandijos fiordai žymiai trumpesni — ilgiausias turi 40 kilometrų.

Kaip atsirado fiordai?

Geologiniai tyrinėjimai Skandinavijos pusiasalyje, kuriame yra Norvegija, parodė, kad prieš šimtus tūkstančių metų jis buvo žymiai aukščiau iškilęs virš jūros paviršiaus, negu dabar. Juo tekančios upės palengva išgraužė gilius kalnų slėnius. Maždaug prieš 600 tūkstančių metų prasidėjo ledynų epocha. Sniegas, iškritęs žiemą, dėl šalto klimato negalėdavo per vasarą visai ištirpti, jo metai po metų vis didėjo. Ilgainiui dėl to atsirado ledo kepurė, kuri iki dviejų kilometrų storio ledo šarvais nuklojo ne, tik Skandinaviją, bet ir dabartinę Baltijos jūrą, taip pat Suomiją. Upių slėnius užpildė ledas, kuris, slinkdamas jūros link, savotiškai jas pakeisdavo. Milžiniškos ledinės kepurės svoris visą Skandinaviją stačiai įspaudė gilyn į žemę, šimtais metrą sumažindamas ištisos šalies aukštį. Taigi, kai, praėjus beveik dešimčiai tūkstančių metų, ledo kepurė galutinai ištirpo, aukščiau buvę ledyniniai slėniai atsidūrė gana giliai po vandeniu, sudarydami fiordus. Tačiau ilgainiui fiordų gylis mažėja, nes, pasirodo, Skandinavija elgiasi tartum į vandenį panardintas medžio gabalas: jeigu padėsime ant jo kokį nors krovinį, jis grims giliau, o jeigu krovinį nuimsime — vėl iškils. Taip ir Skandinavija, atsipalaidavusi nuo ledo kepurės, kyla į viršų, tik žymiai lėčiau, negu medžio gabalas vandenyje. Nors praėjo jau dešimt tūkstančių metų, šis procesas vis dar tebesitęsia ties šiaurine Botnijos įlankos pakrante, — čia žemynas pakyla daugiau kaip centimetrą per metus. Skandinavija kyla netolygiai: smarkiau centrinėje dalyje, silpniau — pakrantėse. Panašus reiškinys taip pat pastebėtas Kanadoje, kuri, kaip ir Skandinavija, ledynų laikotarpiu buvo padengta storu ledo sluoksniu.

Patiko? Pasidalink