Šokio žingsneliu: Džigūnas

Juodbėris žirgelis dažnai minimas mūsų liaudies dainose ir pasakose. Tačiau ne vien tik liaudies dainose ir pasakose minimas žirgas. Žirgo garbei liaudis sukūrė ir šokį Džigūną, kuriame atskiri šokio žingsniai primena žirgo judesius.

Muzika — keturių dalių. Kiekviena dalis aštuonių taktų. Metras — 2/4. Tempas vidutiniškas, geriau ne per greitas. Pirmoji, antroji ir ketvirtoji dalys šiek tiek greitesnės, o trečioji — lėtesnė. Grojant pirmąją muzikos dalį, šokėjai šoka Džigūno žingsniu, antrąją dalį — Džigūno virvute, trečiąją — šuoliniu, o ketvirtąją — kapstomuoju Džigūno žingsniu.

Šokis sukomponuotas aštuoniems vyrams, nors paprastai šoka šeši arba dvylika. Susikabinimas (poromis ar po keturis) tiktai virš alkūnių. Laisvosios rankos ant klubų. Šokdami pavieniui, vyrai laiko rankas sukryžiavę priekyje.

Šokis pasižymi veržlumu į priekį (kapstomuosiuose žingsniuose) ir aukštyn, ypač šuolinio žingsnio metu.

Šokio žingsniai

Džigūno žingsnis. Šis žingsnis susideda iš vieno mišraus pašokamojo, dviejų bėgamųjų ir dviejų dvigubųjų. Žingsnis užtrunka du taktus ir atliekamas grojant pirmąją muzikos dalį. Pradedamas iš normalios padėties. Rankos sukryžiuotos priekyje. Prieštaktyje šokėjas truputį pritupia ir pašoka aukštyn, pasispirdamas abiem kojom. Pašokti reikia ištiestomis kojomis.

1 taktas — mišrus pašokamasis žingsnis ir du bėgamieji žingsniai:

„viens“ — kristi abiem suglaustom kojom žemėn su nedideliu akcentu (nestipriai treptelėjant ) ir, abiem kojom su šokių bateliais atsispyrus, vėl tuojau pat pašokti truputį aukštyn;

„ir“ — kristi žemėn ant kairės kojos, o dešinę, sulenktą per kelį, palikti pakeltą taip, kad jos pėda pirštais žemyn būtų prie kairės kojos blauzdos;

„du“ — žengti-bėgti pirmyn dešine koja ir tuo pat metu kelti nuo žemės kairę (bėgamasis žingsnis dešine koja);

,,ir“ žengti-bėgti pirmyn kaire koja ir tuo pat metu kelti nuo žemės dešinę (bėgamasis žingsnis kaire koja);

2 taktas — du dvigubieji žingsniai:

,,viens“ — žengti pirmyn dešine koja;

„ir“ — pasišokėti pirmyn, pasispiriant dešine koja, o kairę laikant sulenktą po savimi;

„du“ — žengti pirmyn kaire koja;

„ir“ — pasišokėti pirmyn, pasispiriant kaire koja, o dešinę laikant sulenktą po savimi.

Info apie kitą panašų šokį – linelis.

Patiko? Pasidalink

Šokis: Kolūkio pirmininkas V dalis

Žaidimo pabaigoje dar kartą grojama visa polka (16 tkt.). Centre šoka ta pati pora — pirmininkas su daržininke. Visos poros sukasi į dešinę pusę ir ratelį veda šokio kryptimi (priešinga laikrodžio rodyklei kryptimi). Taigi, vyrai pradeda kaire koja, stovėdami nugara į centrą, o merginos dešine koja, stovėdamos nugara į išorę. Per 16 taktų reikia padaryti du ratus. Užbaigia visi bendru ratu, atsigręžę į centrą. Centrinė pora — viduryje, pasisukusi j žiūrovų pusę. Kiek pastovėjusi, ši pora nueina tą vietą (tarp tų pačių žaidėjų), kur buvo žaidimo pradžioje. Kiti žaidėjai lieka savo vietose.

Dainų šventės metu, atliekant šį žaidimą, reikia sujungti po du ar po keturis ratelius. Tiek vienu, tiek kitu atveju pakeitimai žaidėjams bus labai nedideli. Norint sujungti du ratelius kartu, pradžioje abiejų ratelių žaidėjai, užbaigę Jievaro tiltą, turi sustoti į bendrą ratą taip, kad vieno rato pusę (dešinę arba kairę, žiūrint nuo žiūrovų) sudarytų vieno ratelio žaidėjai, o kitą — kito. Solistai imami tiktai iš vieno kurio nors ratelio. Jie gali būti ir kitoje vietoje. Toks jungtinis didelis ratelis per pirmąją kiekvieno posmo dalį apsisuka tik pusę rato. I posme vyrų grandinėlės dvigubai didesnės. Vieno ratelio vyrai pasikeičia vietomis su kito ratelio vyrais scenos gilumoje ir grįžta atgal.

Šokant polką, pusratį atidaryti tenka ties kita vieta — priekyje prie žiūrovų, tarp vieno ir kito ratelio.

II posme merginų grandinėlės taip pat dvigubai didesnės. Vieno ratelio merginos pro gilumą pasikeičia vietomis su kito ratelio merginomis. Polkos metu kiekvieno ratelio aštuonetukai pasikeičia šonuose vietomis ir grįžta atgal. Kairiajame šone pasikeičia vieno ratelio žaidėjai, o dešiniajame kito. Arba vieno ratelio visi žaidėjai gali susikabinti krepšeliu pro priekį vienoje pusėje, o kito — kitoje. Taip susikabinę, gali keistis vietomis pro gilumą. Pasikeisti vietomis tokios ilgos grandinės nesuspės, galės tiktai sueiti viena už kitos scenos gilumoje ir iš ten turės grįžti į savo vietas.

III posme jokių pakeitimų nereikia daryti, kiekvieno ratelio vyrai šonuose keičiasi vietomis ir grįžta atgal atskirai. Polkos metu reikia vaikščioti į vidurį ir atgal, susikabinus krepšeliu, po keturias merginas ir keturis vyrus. Šiuo atveju jungti po daugiau žaidėjų nereikia, nes tą padaryti labai sunku ir būna ne taip įspūdinga.

IV posme jokių pakeitimų daryti taip pat nereikia. Merginos šonuose pasikeičia taip, kaip III posme vyrai. Polkos metu — bendras pusratis, kurį reikia kiek galima labiau sumažinti ir padidinti. Šokant visiems polką, reikia laikytis arčiau centro ir plačiai neiškrikti. Per šešiolika taktų reikia padaryti vieną ratą.

Sujungus keturis ratelius kartu, susidaro labai didelis jungtinis ratelis, kuriam geriausiai vietą rinkti aikštės centre. Toks ratelis kiekvieno posmo pirmos dalies metu tegali pasisukti ne daugiau, kaip po ketvirtadalį rato. Vyrų Ir merginų grandines reikia daryti ne didesnes, kaip po aštuonis žaidėjus. Geriausiai grupes daryti mažesnes.

Šiam žaidimui jungtinius ratelius aikštėje galima išdėstyti taip, kaip patinka. Gali būti vienas didelis jungtinis ratelis aikštės viduryje ir aplink 6-8 mažesni rateliai — aikštės pakraščiuose. Galima visus jungtinius ratelius daryti vienodo dydžio ir aikštėje išdėstyti šachmatų tvarka arba sustatyti į vieną eilę.

Šaltinis: Kolūkio pirmininkas

Šokių bateliai Vilniuje – BDDance patrauklios kainos.

Patiko? Pasidalink