Patyręs vairuotojas moka numatyti gresiančias kliūtis ir pavojus miesto gatvėse

Vežimais dažnai vežami ilgi, toli atgal išsikišantys kroviniai. Tokio krovinio gale turi būti pritvirtinta vėliavėlė, o naktį — žibintas. Tačiau retai taip būna. Todėl reikia atkreipti ypatingą dėmesį į vežimus, vežančius tokį krovinį, kuris posūkyje arba apsisukant išsikiša į važiuojamosios dalies vidurį ir gali kliudyti automobilį.

Sankryžose vežimai nervina ir erzina. Kai susikertančiąja gatve važiuoja keletas vežimų, nė vienam vežėjui neateina mintis sustoti ir praleisti automobilį, nepaisant to, kad vežimai važiuoja iš kairės pusės. Tokiu atveju vairuotojas turi sukaupti kantrybę, nes susierzinimas nepadeda, o tik neigiamai paveikia ramybę, nuo kurios priklauso automobilio valdymo taisyklingumas.

Visos nurodytos pastabos liečia taip pat ir rankinius vežimėlius. Kai grąžulas išsikiša už vežimėlio, turime būti atidūs. Vežimėliui sukantis, nuo jo pavažiuojame nustatytą atstumą šalį, kad grąžulas nekliudytų automobilio.

Kelio darbai mieste

Kiekviename mieste, vienoje ar kitoje gatvėje, atliekami stambūs arba smulkūs kelio darbai, kurių vieta pažymima įspėjančiaisiais ir informuojančiais ženklais. Važiuodami pro tokias vietas, turime būti atsargūs; sumažinti greitį ir pasiruošti prireikus staigiai stabdyti. Kartais čia reikia važiuoti labai lėtai, ypač kai itin siaura vietos. Aišku, tokiose vietose nelenkiame. Ir prasilenkti tenka kitame gatvės ruože, jeigu pravažiavimui palikta tik siaura važiuojamosios dalies juosta. Pamatę, kad šia juosta priešinga kryptimi važiuoja kitas automobilis, turime sustoti ir palaukti, kol jis pravažiuos. Jokiu būdu negalima pačiam stengtis pralįsti.

Automobilių supirkimas Šiauliai

Paprastai kelio darbų vietos esti prastai apšviečiamos naktį. Vairuotojas turi tai žinoti ir galvoti, kad netikėtai gali susidurti su neapšviesta kliūtimi arba žemės sankasa.

Važiuojant keliu, kuriame atliekami darbai, veikiama pagal kelio ženklų nurodymus ir įspėjimu, kurie užrašyti informacinėse lentelėse.

Galimos kliūtys ir pavojai

Patyręs vairuotojas moka numatyti gresiančias kliūtis ir pavojus miesto gatvėse. Jis visada jiems esti pasiruošęs ir todėl nepatenka į avarijas. Iš tikrųjų reikia būti pasiruošusiam, kad važiuojamojoje dalyje netikėtai išdygs neatsargus pėstysis, kad priešais važiuojantis automobilis padarys kokį nors nenumatytą ir neleistiną manevrą, lenkiamas autobusas pradės sukti į kairę ir lenkti prie šaligatvio stovintį automobilį. Galimi ir tokie netikėtumai: žiūrėk, iš už sustojusio tramvajaus išbėgs pėstysis, vežėjas pasuks arklį prieš pat automobilį, šalia važiuojantis vežimas neįspėjęs pradės sukti ir užkliudys užpakalyje išsikišusiu kroviniu, vakare riedantis pro šalį automobilis staiga įjungs žibintus ir kelioms sekundėms apakins, tamsų lietingą vakarą prieš pat automobilį išnirs neapšviestas vežimas, dviratis arba (dar blogiau) neblaivus žmogus.

Vairuotojams labai pavojingi prie kelio stovintys visokių rūšių kioskai, būdelės, skelbimų paneliai, iš už kurių netikėtai gali išeiti arba išbėgti į kelią suaugęs ar vaikas. Sėdintis prie vairo į tokias kliūtis turi atkreipti ypatingą dėmesį ir arti jų greitai nevažiuoti.

Pirmasis automobilių maratonas Pekinas – Paryžius

Įsidėmėtina, kad geriau 1000 kartų pasiruošti galimam pavojui, negu 1 kartą neapdairiai patekti į avariją.

Vairuotojo reakcijos trukmė

Fizinis trūkumas arba invalidumas nėra kliūtis vairuoti automobilį

Patiko? Pasidalink

Važiavimas atbuline eiga ir manevravimas

Važiavimas atbuline eiga ir manevravimas

Prieš važiuodamas atbuline eiga, vairuotojas privalo įsitikinti, kad už automobilio nėra kliūties arba vaikų, kurie mėgsta kabintis už mašinos užpakalio. Tokiomis situacijomis dažniausiai įvyksta avarijos, ir jų aukomis tampa vaikai. Todėl neužtenka žvilgsnio į užpakalinio vaizdo veidrodį, o reikia tvirtai kitu būdu įsitikinti, kad nėra vaikų už automobilio. Neleistina pradėti važiuoti atbuline eiga sunkvežimiu arba lengvuoju automobiliu, kai už jo blogas matomumas, nes tai gali tragiškai baigtis. Tuomet vairuotojas paprašo pašalinio asmens, kad tas sektų, kaip šis manevras atliekamas.

Lengvajame automobilyje, kurio užpakalinis langas pakankamai platus, vairuotojas žiūri į kelią už automobilio atsigręžęs. Kai vairas yra kairėje, vairuotojas privalo atsigręžti į dešinę ir pažiūrėti atgal pro užpakalinį stiklą.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Jeigu kelio už automobilio negalima matyti pro užpakalinį stiklą. vairuotojas turi pasielgti. Apsiriboti užpakalinio vaizdo veidrodžiu šioje situacijoje būti neatsargu.

Atbuline eiga važiuojama lėtai, stebint, kad automobilis būtų tiksliai valdomas. Paprastai sudėtingus manevrus lengviau atlikti, važiuojant atbulai, negu pirmyn, nes mašiną tiksliau valdyti priekiniais ratais galima tada, kai ji važiuoja atbula.

Žinoma, reikia priprasti prie naujo vairavimo principo: sukant ratus į dešinę, automobilio priekinė dalis juda kairę, o jo užpakalinė dalis — į dešinę.

Tuo metu žiūrima, kad mašinos priekinė dalis nekliudytų arti esančių daiktų, nes ji išvažiuoja už posūkio linijos.

Mokantis važiuoti atbuline eiga, atliekamos įvairios užduotys. Paprasčiausias pratimas — važiavimas atbuline eiga tiesiai, vienodu atstumu nuo šaligatvio krašto. Toliau vairuotojas turi išmokti savo nuožiūra keisti šį atstumą ir greitai pasukti šalį nuo šaligatvio krašto. Tai padaryti kartais būna labai sunku.

Sekančiam pratimui aikštelėje pastatomas stulpelis ir atbuline eiga apie jį daromi posūkiai, jo nekliudant. Paskui vairuotojas turi atbuline eiga važiuoti „aštuoniuke” apie abu stulpelius ir pagaliau „slalomu”, rūpestingai lenkdamas stulpelius, sustatytus tiesia linija.

Apsisukimu vadinamas judėjimo krypties pakeitimas priešinga kryptimi.

Prieš apsisukdamas, vairuotojas turi įsitikinti, ar neatvažiuoja prie numatomos apsisukimo vietos kita transporto priemonė iš vienos ar kitos pusės. Tam pažiūri ne tik į užpakalinio vaizdo veidrodį, bet ir apsidairo aplink. Atmintina, kad pagal eismo taisykles transporto priemonė, važiuojanti tiesiai, turi pirmenybę prieš apsisukančiąją transporto priemonę.

Kai pakanka važiuojamosios dalies pločio, apsisukama vienu pasukimu nuo dešiniosios važiuojamosios dalies pusės arba nuo jos vidurio. Suktis reikia lėtai, kad būtų išvengta šoninio ratų slydimo. Iš principo posūkis pradėtinas kiek galima arčiau važiuojamosios dalies vidurio. Tačiau ne visada tai galima padaryti dėl nepakankamo važiuojamosios dalies pločio. Bet ir dešiniajame važiuojamosios dalies krašte pradėtas posūkis nesukelia pavojaus kitiems, kai vykdoma pagrindinė sąlyga, t. y. kai vairuotojas įsitikino, kad niekas nesiartina iš užpakalio ir niekam jis neperkerta kelio iš priekio.

Stabdžių sistemos ir vairo patikrinimas

Patiko? Pasidalink