Tarptautinių transporto paslaugų reikšmė ir ypatumai

Kai kurie asmenys sunkiai supranta transportavimo pobūdį, nes tai yra paslauga, o ne fizinis produktas. Transportavimas – vartotojui suteikiama paslauga, turinti bruožų, dėl kurių šios paslaugos pirkimas tampa panašus į prekės pirkimą (Palšaitis, R., 2010).

Prekės ekonomikoje

Teikdamas vežimo paslaugas, transportas parduoda jas kaip prekę. Prekės ekonomikoje įvardijamos ne vien tik fiziniai daiktai, bet ir paslaugos (nematerialios prekės). Paslauga – tai savarankiškos daiktinės formos neturinti prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu metu. Šiuo atveju veždamas krovinius transportas gamina nedaiktinę prekę (paslaugą), kurią parduoda užsakovui – verslo įmonei ar ekspedicinei bendrovei. Tokiu būdu transporto produkcija krovinių vežimo sferoje yra teikiamos krovinių gabenimo paslaugos, perkeliant krovinius iš vienos vietos į kitą (Minalga, R. 2007). Pagrindiniais veiksniais, darančiais įtaką teikiamų paslaugų kokybei, Palšaitis (2010) įvardija greitį, patikimumą, paslaugos dažnį, naudojamą įrangą ir paslaugos kainą.

Transporto teikiamos paslaugos, lyginant jas su kitų ūkio šakų teikiamomis paslaugomis, turi šias specifines ypatybes:

  1. transportas nesukuria daiktinės produkcijos, bet aktyviai dalyvauja gamybos procese. Jį galima įvardinti kaip gamybos proceso tęsinį produkcijos realizavimo sferoje;
  2. transportas neatsiejamas nuo gamybos proceso, jis teikia transporto paslaugas, kurių negalima sukaupti atsargų pavidale, sandėliuoti arba prireikus teikti pagal užsakymus;
  3. netolygi transporto paslaugų pardavėjų ir pirkėjų rinka apsunkina rinkos pusiausvyrą;
  4. transporto paslaugas teikiančiai įmonei sunku persiorientuoti į kitą verslo rūšį ar teikti kito pobūdžio transporto paslaugas;
  5. transporto paslaugų rinkoje paklausos pobūdį labiau negu materialinės gamybos (produktų) rinkoje lemia netiesioginiai (atsitiktiniai) veiksniai, todėl paslaugų kainos keičiasi greičiau nei prekių;
  6. transporto paslaugų paklausos svyravimai laiko atžvilgiu reikalauja operatyviai keisti ir derinti transporto pajėgumus pagal dinamiškai besikeičiančius poreikius;
  7. transporto įmonės stengiasi vengti tuščios ridos ir maksimaliai panaudoti turimus transporto pajėgumus;
  8. dėl daugybės ekonominių faktorių, darančių įtaką transporto tarifų dydžiui (degalų, tepalų, suskystintų dujų kainos) sunku sumažinti transporto paslaugų kaštus (Minalga, R. 2007).

Prekių vežimas

Viso prekių vežimo efektyvumas ir kokybė priklauso ne tik nuo gamintojo ir vežėjo, bet ir nuo įvairių rūšių tarpininkų. Pastarieji specializuojasi teikti atskiras vežimo paslaugų grupes ir krovinio savininkams, ir ekspedicijos agentūroms. Šios paslaugos gali būti teikiamos ir pačiam kroviniui, ir jo vežimo atžvilgiu (Bazaras, D., Vasiliauskas, A. V. 2010).

Didelį pervežimų efektyvumą bei ekonomiškumą galima pasiekti didinant transporto vieneto įkrovumą, mažinant dokumentaciją ir taikant informacinę technologiją bei pasitelkiant grupavimo procesą, kuomet atskirų įmonių ekspeditoriai surenka kelių nedidelių siuntų krovinius į vieną siuntą (Baublys, A. 1996).

Patiko? Pasidalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *