TULPIŲ BOTANINĖ- MORFOLOGINĖ APŽVALGA IR BIOLOGINIAI YPATUMAI

Svogūnas

 Tai vegetatyvinio daugi­nimosi, atsinaujinimo ir maisto medžia­gų kaupimo organas, sudarytas iš paki­tusio stiebo — svogūno dugnelio ir pa­kitusių lapų — dengiamojo bei maitina­mųjų lukštų. Svogūne pakanka maisto medžiagų antgžeminėms augalo dalims bei naujiems dukteriniams svogūnams  išauginti.
Pagrindinis augalo gyvybinių pradų nešėjas yra svogūno dugnelis. Dengia­masis lukštas saugo svogūną nuo karš­Cių, temperatūros svyravimo, perdžiū­vimo, ligųr kenkėjų ir nepalankių po­veikių. Maitinamuosiuose lukštuose esančių maisto medžiagų pakanka nor­maliai antžeminei daliai ir, geriausiu atveju, tokiai pačiai, kaip motininio svogūno, dukterinių svogūng masei išauginti.

Svogūno forma (ištisęs, pailgai ap­valus, ropiškas), spalva ir dydis būdin­gi atskiroms tulpių rūšims arba rūšių grupėms. Kai kurių veislių svogūnai taip pat skiriasi forma ir spalva, tačiau šie požymiai dar labiau priklauso nuo motininio svogūno, klimato meteoro­loginių, agrotechninių sąlygų ir svo­gūno sunokimo laipsnio.

Tulpių svogūnų kloną sudaro labai nevienodos masės ir formos svogūnai. Žydintis augalas išauga iš ne mažiau kaip 3 maitinamuosius lukštus turinčio svogūno, kurio masė 5–8 g, o vegeta­tyvinės reprodukcijos pradus turi kiek­vienas normaliai išsivystęs svogūnas nepriklausomai nuo jo rnasės ir formos. Genetiškai jaunesnių klonų svogūnas, pasiekęs generatyvinę brandą, būna sunkesnis, apvalesnis, pakaitinio svo­gūno viena pusė plokščia, nes jis išsi­vysto generatyvinio ūglio pažastyje, maitinamieji lukštai puresni. Tokio klono ir kiti dukteriniai svogūnai būna labiau suploti.

Tulpių lukštai

Dengiamasis lukštas (tu­nika). Svogūnams bręstant, išorinio maitinamojo lukšto maisto medžiagos būna sunaudotos ir jis virsta popieriška ar odiška, matine ar blizgančia plėvele. Dengiamojo lukšto anatominė sandara kitokia negu maitinamųjų lukštų. Jo spalvą ir faktūrą šiek tiek lemia veislės savybės, o daugiausiai iškasimo laikas. Vėlai iškastų svogūng dengiamasis lukš­tas būna tamsiai rudas, storesnis, anksti iškastų balsvas, šviesiai geltonas arba rausvai rusvas, plonokas. Kai ku­rių tulpių rūšių svogūng dengiamasis. lukštas ryškiaspalvis, pvz., Tulipa turkestanica – avietiškai rausvas, Tulipahumilis             oranžiškai rausvas, daugelio vidinė pusė pūkuota ar plaukuota — T. orthopoda, T. biflora, T. biflorifor­mis, T. turkestanica, T. linifolia. Kai kurių iš jų dengiamojo lukšto vidiniai plaukeliai tokie ilgi, kad išlenda svo­gūno paviršių ir sudaro gelsvą, o T. maximowiczii rausvą kuokštell. Spalvingesni svogūnai ir daugelio Kauf­mano, Fosterio ir Greigo grupių

Anksti iškastų ir šiltai džiovintų svo­gūng dengiamieji lukštai būna storoki ir kieti, todėl gali kliudyti prasikalti šaknims, ypač anksti pražydinant. To­kius svogūnus prieš sodinimą geriau nulupti arba pamirkyti.

Daugiau info apie tulpes rasite: http://apiegeles.lt/svogunines-geles/tulpes/

Kitas idomus straipsnis: Tulpių ekonominė vertė

Patiko? Pasidalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *